Žmogaus organizme vidutiniškai randama vos 3,5-4 gramai geležies, tačiau net menkiausias jos stygius sukelia labai rimtų pasekmių. Geležis atsako už kraujo gamybą ir deguonies apykaitą, o tai savo ruožtu, turi lemiamą įtaką visoms funkcijoms: kognityviniams gebėjimams, psichoemocinei būklei, imuninės sistemos, virškinimo trakto veiklai, detoksikacijos procesams, hormonų gamybai.

Iš tiesų, jei žmonės, pajutę bet kokius simptomus, išduodančius sutrikusią organizmo veiklą, kreiptųsi į gydytojus, medicinos sistema nesugebėtų aptarnauti visų besikreipiančiųjų. Nuovargį, apatiją, silpnumą, slenkančius plaukus, blyškumą, virškinimo sutrikimus esame linkę laikyti šiuolaikinio gyvenimo tempo pasekmėmis ir retas žmogus skuba ieškoti pagalbos pas specialistus pasijutęs šiek tiek blogiau, bet nepastebėdamas ryškių ir akivaizdžiai matomų ligos simptomų.

Anemija (itin stipriai išreikštas geležies deficitas) yra oficiali diagnozė ir skiriami geležies papildai didelėmis dozėmis turėtų būti išrašomi tik gydytojui įsitikinus, kad jokių gretutinių negalavimų, uždegimų, audinių proliferacijos nėra. Didžiausia problema geležies diagnostikoje – simptomų nespecifiškumas. Geležis atsakinga už beveik visus organizme vykstančius apykaitos procesus, nes pirmiausia – užtikrina deguonies transportą. Be to, geležį naudoja labai daug fermentų, baltymų, todėl jos trūkstant simptomai gali būti labai įvairūs – nuo galvos svaigimo, dusulio, iki aritmijos, depresijos, panikos atakų, virškinimo sutrikimų ar skydliaukės suletėjimo. Dėl didelės simptomų sklaidos sveikatos priežiūros specialistams taip pat sunku teisingai diagnozuoti geležies deficitą. Pavyzdžiui, jei žmogus skundžiasi apatija, jėgų trūkumu, teigia, kad galėtų visą dieną pratūnoti lovoje ir nenori nieko daryti, greičiausiai jis bus nukreiptas psichologo konsultacijai įtariant depresiją, o priežastis gali būti geležies deficitas.

Dažniausiai mano praktikoje pasitaikantys simptomai:

• Nuovargis, vangumas, silpnumas;
• Galvos skausmai, svaigimas, nuolatinis žiovulys;
• Sunku treniruotis ir atlikti bet kokius fizinius pratimus, net vaikščioti;
• Slenka plaukai, blyški, sausa oda, prastai gyja žaizdos, trūkinėja lūpų kampučiai;
• Nagų plokštelės pokyčiai;
• Nusilpęs imunitetas.

Pasikartosiu: geležies deficitas – labai daug veidų turinti problema. Geležis atsakinga už deguonies pernešimą, kraujo kūnelių gamybą, detoksikacijos procesus, virškinimą, raumenų veiklą, nervų ir hormonų sistemos sveikatą. Šis mineralas – vienas svarbiausių imunomoduliatorių, jo deficitas siejamas su silpnesniu atsparumu visiems įmanomiems aplinkos faktoriams.

Kadangi geležies poveikis toks platus, deficito simptomai gali pasireikšti bet kurioje organizmo sistemoje. Sutinku, kad simptomai painūs, dažnai juos galima priskirti ir kitoms problemoms: skydliaukės hipotireozei, antinksčių nuovargio sindromui, atsparumui insulinui, širdies ligoms, psichoneurologinėms problemoms. Idealu simptomatiką vertinti kartu su išsamiais kraujo tyrimais, tačiau net pasireiškiant neigiamiems pojūčiams kraujo rodikliai gali išlikti normos ribose ilgą laiką ir klaidinti tiek žmogų, tiek gydytoją.

Laboratoriniuose kraujo tyrimuose vieni rodikliai gali kompensuoti ar maskuoti kitus, todėl labai svarbu nenumoti ranka, gavus, anot gydytojo, idealiai sveiko žmogaus rezultatus ir toliau ieškoti problemos šaltinio bei kuo greičiau ją išspręsti. Sveikas žmogus, nepatiriantis didelio sukrėtimo, turėtų būti žvalus, energingas, jam norisi siekti tikslų ir jis moka džiaugtis pozityviomis akimirkomis. Jei jūs nepailsite net ilsėdamiesi, jaučiate skausmą krūtinėje, sunku kvėpuoti, norisi tik gulėti lovoje – nenumokite į simptomus ranka.

Grįžtant prie simptomų, kurie priverstų itin stipriai susimąstyti apie geležies deficitą, išskirčiau dusulį, galvos svaigimą, nuolatinį žiovulį ir mieguistumą uždarose patalpose, liežuvio deginimą. Labai įdomus simptomas, su kuriuo dažniau susiduria nėščiosios, esančios padidintoje geležies deficito rizikos grupėje – potraukis neįprastiems produktams: kreidai, moliui, angliai, žaliai tešlai, faršui arba itin stiprus potraukis saldumynams. Šis simptomas itin būdingas ir B12 deficitui, kuris dažnai lydi arba yra painiojamas su geležies deficitu.

Kaip atskirti geležies deficitą nuo anemijos?

Anemija yra oficiali diagnozė, nustatoma, kai hemoglobinas:

• Reprodukcinio amžiaus moterims ir vaikams virš 6 mėnesių <120 g/l
• Vyrams ir moterims menopauzėje <130 g/l

Atsižvelgiant į eritrocitų dydį, kurį kraujo tyrime indikuoja rodiklis MCV (mean cell value) skirstomos į:

• Makrocitinė, kai MCV (vidutinis eritrocitų tūris) >92
• Mikrocitinė, kai MCV <85
• Normocitinė, kai MCV 85-92

Svarbu pabrėžti, kad geležies anemija visada mikrocitinė, t.y. trūkstant geležies raudonieji kraujo kūneliai būna sumažėję. Labai dažnai anemija būna mišrios kilmės: geležies, B9, B12, vario, cinko ir tuomet raudonieji kraujo kūneliai gali išlikti normalaus dydžio ar net padidėję, nors hemoglobinas bus žemas.

Ar geležies deficitas gresia man?

Yra tam tikros žmonių grupės, kuriems geležies deficitą įtarti lengviau, nei kitiems. Pirmiausia, tai vaikai, gimę anemiškoms mamoms, nes kūdikis paveldi visus mamos deficitus. Be to, tai:

• Nėščiosios, neseniai pagimdžiusios, žindančios moterys;
• Pacientai po operacijos, netekę kraujo;
• Sergantys opalige;
• Turintys polipų, sergantys kolitu, Krono liga, celiakija, gastritu, po skrandžio operacijų;
• Moterys, turinčios gausias mėnesinės ir “moteriškų” problemos (endometriozė, polipai, miomos);
• Vegetarai/veganai.

Labai norėčiau pabrėžti paskutinę grupę, nes drastiška veganizmo mada sparčiai plinta ypač tarp jaunų žmonių. Geležies šaltiniai, esantys augalinės kilmės produktuose, yra maždaug 5 kartus mažiau efektyvesni, geležis juose sunkiai savinasi ir jos reikia žymiai daugiau. Be to, daugelis augalinės kilmės produktų, laikomų geležies šaltiniais, turi juokingas jos dozes.

Pavyzdžiui, burokėliuose vos 0,76 mg, o granatuose vos 0,31 mg geležies 100 gramų produkto. Atsižvelgiant į tai, kad suaugusiam žmogui jos iš maisto reikia apie 10-20 mg per parą, o iš augalinių šaltinių geležis savinasi vos 1-4%, galite paskaičiuoti, kiek kilogramų vaisių reikėtų suvalgyti.

Visi gyvena su geležies trūkumu ir niekas nuo to nemiršta…

Frazė, kurią tenka dažnai išgirsti. Deja, tai didžiulė saviapgaulė.

Kasmet dėl geležies deficito anemijos fiksuojama apie 800000 mirčių. Labai daug mano sutiktų žmonių laiko geležies deficitą problema iš serijos “nieko čia tokio, beveik visi jį turi”. Reikia nepamiršti, kad nekoreguojamas geležies deficitas atveda prie anemijos, o ši gali nulemti labai rimtus ir negrįžtamus pokyčius organizme.

Anemijos pasekmės:

• Miokardo infarktas ir širdies nepakankamumas;
• Dėl deguonies trūkumo ląstelės žalojamos laisvaisiais radikalais, kyla oksidacinis stresas (uždegimų, onkologijos rizika, greitesnis senėjimas), sustoja metabolinės reakcijos;
• Slenka plaukai, anksti pražilstama, hiperpigmentacija;
• Nevaisingumas;
• Pakinta gimdos raumenų tonusas, atsilieka vaisiaus vystymasis;
• Depresija;
• Detoksikacijos procesų sutrikimai: stinga jėgų, skauda galvą, kamuoja pseudoalergijos.

Kokie tyrimai leidžia įtarti geležies deficitą?

Geležis kraujyje yra pats nepatikimiausias rodiklis, rodantis tik kaip gerai geležis, kurią suvartojote tyrimo išvakarėse, savinasi. Ji gali būti informatyvi, jei vartojate papildus ir norite patikrinti jų efektyvumą.

Hemoglobinas laikomas geležies deficito auksiniu standartu, bet reikia nepamiršti, kad tai – tiesioginis kraujo rodiklis, o kraujas yra prioritetinė organizmo sritis ir ten absoliučiai visos medžiagos bus išlaikomos aukojant bet kurias kitas organizmo sritis. Geležies deficito simptomatiką žmonės ima jausti jau tada, kai prasideda deficitas audiniuose. Sumažėjus geležies koncentracijai kraujyje simptomai tampa ypač ryškūs ir organizme prasideda specifiniai pokyčiai.

Geležies deficitui įvertinti rekomenduoju atsižvelgti į šių tyrimų rodiklius:

Bendrą kraujo tyrimą, kuriame matytųsi:

• Hemoglobinas
• Hematokritas
• Vidutinis eritrocito tūris (MCV)
• Eritrocitų kiekis (RBC)
• Eritrocitų pasiskirstymo plotis

Papildomai rekomenduoju išsitirti:

• Feritiną
• Transferiną
• Transferino įsotinimą
• TIBC
• UIBC
• Bendrą baltymą
• Albuminus

Prieš apsisprendžiant, ar saugu vartoti geležies papildus, rekomenduoju atlikti uždegiminių žymenų tyrimus.

Apie rekomendacines tyrimų normas bei jų kombinacijų vertinimą esu išsamiai aprašiusi savo sukurtame vadove:

GELEŽIES DEFICITAS IR ANEMIJA. AR VIENINTELĖ IŠEITIS – PAPILDAI?