Šį video filmavau 2021 metais, o jį prisiminti mane paskatino perskaitytas tyrimas apie vieno žmogaus eksperimentus su racionu. Praėjo trys metai, mano nuomonė nei kiek nepasikeitė, kalorijų ateizmas tik pastiprėjo. 

Taigi, apie ką šis trumpas filmukas? 

00.00-06:00  Tikėjimas dogmomis ir aksiomomis – ne visada tiesa. 

06:00-15:45 Kaip atsirado kalorijų teorija?

15:45-29:06 Ko mums nepapasakojo apie kalorijas? 

29:06-35:05 Tai ar reikia skaičiuoti kalorijas? Praktiniai patarimai apie mitybą

Negaliu neaptarti ir vieno žmogaus eksperimento su 3 tipų kalorijų pertekliaus dietomis, kurio metu jis pasiekė labai skirtingų rezultatų. 

Tyrimo esmė – sąlyginai sveikas individas iš eilės laikėsi 3 skirtingų 5800 kcal dietų po 21 dieną su pertraukomis svorio atstatymui. Tyrimo siekis buvo patikrinti, ar esant kalorijų pertekliui skirtinga maistinių verčių proporcija skatins vienodą svorio prieaugį (kaip paaiškėjo – ne).

Tiriamojo aktyvumo lygis: 3 valandos dviračio minimo ir 3 kartai HIIT per savaitę

Rezultatai:

Mažaangliavandenė mityba

5794 kcal, 5.9% A, 22.3% B, 71.8% R

Pateiktas raciono pavyzdys atrodo kaip švarus, kokybiškas neperdirbtas maistas.

Priaugo 1,3 kg. Pilvo apimtis sumažėjo 3 cm

Subjektyvus vertinimas: jaučiau daug energijos, galėjau normaliai sportuoti, nejaučiau alkio. Kai kada tekdavo versti save valgyti, ypač vakarais. 

Dieta su sumažintu riebalų kiekiu

5793 kcal 63.9% A 13.5% B 22.6% R

Patiektas raciono pavyzdys – tipiškas šlamštmaistis, kurį valgo daugelis šiuolaikinių žmonių. Nuriebinti jogurtai, džemai, pusfabrikačiai, saldumynai. Viskas, po ko žmogus tampa įvairų televizijos šou, padedančių neteisingais būdais mesti svorį, dalyvis. 

Priaugo 7,1 kg. Pilvo apimtis padidėjo 9,25 cm 

Subjektyvus vertinimas: jaučiausi prastai, per 3 dienas grįžo astma, tad buvo sunku kvėpuoti sportuojant ir miegant, atsirado knarkimas. Jaučiausi letargiškai, kamavo rūko pojūtis smegenyse. Valgyti norėjosi nuolat ir dienos pabaigoje lengvai būčiau įveikęs dar daugiau. 

Veganiška dieta su stipriai sumažintu riebalų kiekiu

5794 kcal 68.0% A 16.5% B 15.5% R

Pateiktas raciono pavyzdys – chrestomatinio sveikuoliu besiskelbiančio vegano, kuris, tikėtina  ir dar savo kūdikį maitins taip pat. Pupelės, krūva vaisių, agavų sirupas, daug daržovių, avokadų, alyvuogių aliejaus. 

Priaugo 4,7 kg, pilvo apimtis padidėjo 7,75 cm

Subjektyvus vertinimas: nesijaučiau gerai. Turėdavau suvartoti po 178 g skaidulų per dieną, tad dažnai turėdavau lankytis tualete. Jautėsi rūkas galvoje, apie 10 dietos dieną mano astma sugrįžo, tad pasidarė sunku kvėpuoti sportuojant ir miegant. Alkio nejaučiau, kaip ir mažaangliavandenės dietos metu turėjau valgyti prievarta. ¹

Sakoma, kad savame kaime pranašu nebūsi, tad nenustebau, kai eksperimento tikslams įkėlusi straipsnį į įvairias grupes sulaukiau komentarų: bet gi čia vienas žmogus, tai nieko nereiškia. Suprantu, kad net 3 metams praėjus po mano video, pokalbius kalorijų svarbos neigimo tema galima palyginti su bandymu įtikinti viduramžių kunigą, jog inkvizicija – blogis, o marą sukėlė ne raganos. Visgi, mokslininkų, analizuojančių galingiausia 21 amžiaus religija tapusią kaloriją ir jos lemiamą įtaką svoriui randasi daugiau. 

Ką daugelis šiai dienai galvoja apie kalorijas?

1. Tai vienintelis svarbus aspektas palaikant kūno masę.
2. Kuo daugiau judame, tuo daugiau kalorijų išnaudojame.
3. Kuo daugiau judame, tuo daugiau galime suvalgyti. Iš tiesų, tai vienas iš populiariausių klausimų: jei po to praeisiu 20 km, ar galiu suvalgyti bandelę?
4. Nėščių moterų energijos poreikis didesnis, nei nesilaukiančių.
5. Daugiausiai energijos reikia visų amžiaus vaikams.

Herman Pontzer – tyrinėtojas ir antropologas savo veikale Burn: The Misunderstood Science of Metabolism (pažodžiui verčiant “Dek – neteisingai suprastas metabolizmo mokslas”)  aprašo labai įdomius eksperimentus, kurių metu jis itin tiksliai matuodavo sunaudotų kalorijų kiekį. Jei įsivaizduojate, kad ir jūs matuojate savo laikrodukais, turiu jus nuvilti. Savo įrenginiuose jūs matote vidutinišką, standartizuotą, schematizuotą pieno riebumą.

Štai kokių (šokiruojančių) išvadų buvo prieita:

• Pratimai, sportas, judėjimas nepadeda sunaudoti vidutiniškai daugiau energijos.
• Fiziškai aktyvūs Afrikos rinkėjai-medžiotojai nesunaudoja daugiau energijos, nei sėdimą darbą dirbantis ofiso darbuotojas JAV.
• Nėščios moterys nesunaudoja daugiau kalorijų, nei kiti suaugę.
• Daugiausiai energijos sunaudoja 9-15 mėnesių vaikai (ir vis dar neišsiaiškintos priežastys, manoma, kad ji sudeginama smegenų augimui ir imuninės sistemos formavimui).

Kalorijų sąvoka turi 2 pagrindinius aspektus:

• Bazinis metabolizmas – maždaug 50-70% bendro energijos poreikio. Paprastai tariant, tai energija, reikalinga palaikyti jus komoje. Įdomu, kad visų didžiųjų beždžionių ir žmogaus šis metabolizmas labai panašus. Jį galima pasiskaičiuoti įvairiomis internetinėmis skaičiuoklėmis, arba tiesiog padauginant kūno masę iš 24.
• Bendras energijos poreikis, t.y. kalorijų poreikis judant, mąstant, sportuojant, streso metu ir t.t. plius bazinis metabolizmas.

Pontzer ėmė skaičiuoti iškvepiamą anglies dvideginį gyvūnams. CO₂ yra šalutinis energijos molekulių gamybos produktas. Iš to eksperimento buvo padaryta daug įdomių pastebėjimų, pavyzdžiui, kad ilgakojis šuo bėgdamas sudegina mažiau energijos, nei trumpakojis korgis.

Vėliau energijos sunaudojimo matavimui buvo pritaikytas specifiškai apdorotas vanduo (vandenilis ir deguonis jame pakeičiamas šių atomų izotopais), kurį tiriamasis išgeria, o tada surenkamas šlapimas. Eksperimentas tapo paprastesnis ir plačiau pritaikomas. Tiriant primatus ir žmones rezultatai labai išsiskyrė, paaiškėjo, kad stambios beždžionės sunaudoja ženkliai mažiau energijos, būdamos aktyvios, nei sunaudoja žmogus.

Žmogaus organizmas sunaudoja daugiau energijos ir linkęs kaupti daugiau riebalų strateginėms atsargoms. Pavyzdžiui, vyrai gali sukaupti dvigubai daugiau riebalų, nei beždžionės patinas, o moteris – net trigubai lyginant su patelėm. Pontzerio hipotezė – riebalinis sluoksnis evoliucionavo kartu su greitesniu metabolizmu: riebalai naudoja mažiau energijos, nei raumenys, o didesnis energijos išnaudojimas reikalauja didesnių atsargų. Paprastai tariant, mūsų metabolizmas milijonus metų evoliucionavo ne tam, kad nuolat atrodytume pasirengę bikinio sezonui.

Grįžtant prie paradokso, kaip 14 km per dieną nueinantis Afrikos medžiotojas tesudegina vienodą skaičių kalorijų lyginant su ofiso darbuotoju, atsakymas iki šiol nėra pilnai rastas. Manoma, kad medžiotojo organizmas sunaudoja mažiau energijos tokioms neprognozuojamoms užduotims, kaip uždegimo “gesinimas” bei stresinės reakcijos.

Dar buvo matuojama sunaudojama energija ruošiant pakankamai nejudrų gyvenimo būdą palaikančias moteris pusmaratoniui. Pasirodo, su laiku išeikvojamas energijos kiekis palaipsniui mažėja. Nuolat besitreniruojančių atletų elektros gaminimo varikliukas ima taupyti kaštus kitose sferose. Jei esi sofos trynikas, didžioji dalis energijos gali būti sunaudojama streso reakcijoms gesinti.²

Visada buvo laikomas, kad bendras energijos poreikis yra bazinis metabolizmas (tas, palaikantis mus komoje) plius kalorijų skaičius, išdeginamas judant. Pasirodo – ne, dažniausiai bendras galutinis suvartojamų kalorijų skaičius stipriai skyrėsi nuo prognozuojamos bendro metabolizmo ir sporto metu išnaudotų kalorijų. Mes ir vėl buvome linkę supaprastinti žmogaus organizmą. Šis reiškinys kol kas dar nepaaiškintas, bet mokslininkai drąsiai teigia: neįmanoma tiesiog “išsportuoti” nutukimo. Mitą “daugiau judėk ir būsi lieknas” jie pakrikštijo vienu iš įsitikinimų-zombių, atsisakančių numirti. Prasto raciono neišbėgiosi.

Tai nereiškia, kad turime krestelėti savo penktuosius taškus ant sofos ir nustoti judėti. Nuolat aktyvūs žmonės turi mažiau šansų užsiauginti viršsvorį. Fizinis aktyvumas turi įtakos tam, kurioje vietoje kaupiami riebalai bei sumažina diabeto, širdies ligų rizikas. Tą įrodo tyrinėjami Afrikos medžiotojai-rinkėjai. O kur dar osteoporozės, sarkopenijos prevencija? Be to, fizinis aktyvumas – puiki streso kontrolės priemonė. Laikoma, kad fizinis aktyvumas – sveikatos prevencijos priemonė. Kovoje su viršsvoriu daugiausiai įtakos turi racionas.

Pabaigai norėčiau pabrėžti, kad straipsnio esmė – ne suprasti, kas teisus, o kas ne. Mes gyvename mokslinio progreso amžiuje, tad labai lengvai patikėjome tuo, kad jau viską žinome ir bet kuri autoritetingai skelbiama teorija yra neginčyjama tiesa. Visgi praėjus beveik 2500 metų, kalbant apie žmogaus organizmą dažnai galime cituoti Sokratą – “Žinau, kad nieko nežinau”. 

1. Išsamiai su tyrimu bei nuotraukomis prieš ir po eksperimentą galite susipažinti čia:
   https://journals.lww.com/co-endocrinology/fulltext/2021/10000/a_case_study_of_overfeeding_3_different_diets.5.aspx?fbclid=IwZXh0bgNhZW0CMTEAAR2BNHIzFpzQ-v_8MXNbFTp51CLq-4vdwej5Ty9W6j2eyggCZO2vR0OdSsI_aem_ATKxKYONNkpbPCloNVvTt4RM0On1Kqj8V-XYkPnmDFrgLYaGSvzjKknuYJ57Pa1y068N_wpaWYnXSqOqe8heBhZv
   ↩︎
2. https://dupri.duke.edu/news-events/news/calorie-counter-evolutionary-anthropologist-herman-pontzer-busts-myths-about-how ↩︎