Ankstesnėje dalyje kalbėjome, kad kepenys neturi skausmo receptorių ir jų negali skaudėti. Diskomfortas ar skausmas gali būti jaučiami tada, kai pakinta organo forma, jos padidėja, sukelia uždegimą arba pažeidžia aplinkinius audinius. Skausmas gali būti aštrus arba bukas, maudžiantis, dažniausiai lokalizuojamas viršutinėje pilvo dalyje, bet gali plisti į nugarą ar dešinį petį. Laboratoriniai tyrimai taip pat ne visada atskleidžia kepenų pažeidimus pirminėse stadijose, tad labai svarbu pažiūrėti, kokie simptomai gali byloti apie jų pažeidimus.

Kepenų pažeidimų priežastys gali būti įvairios, tačiau didžiausią įtaką daro gyvenimo būdo veiksniai, dėl kurių kyla lėtiniai ir dažniausiai negydomi sutrikimai: metabolinis sindromas, atsparumas insulinui, dislipidemija (riebalų apytakos sutrikimai), kepenų suriebėjimas.

Simptomai, leidžiantys įtarti kepenų sutrikimus

🔸 Odos ir akių pageltimas (gelta) rodo bilirubino kaupimąsi dėl kepenų nesugebėjimo jo tinkamai apdoroti.

🔸 Nuovargis ir silpnumas atsiranda dėl toksinų kaupimosi ir kepenų nesugebėjimo sintetinti pakankamai energijos.

🔸 Skausmas ar diskomfortas dešinėje viršutinėje pilvo dalyje gali būti kepenų uždegimo ar padidėjimo požymis.

🔸 Tamsus šlapimas – kepenys negali tinkamai išskirti bilirubino per virškinimo traktą, todėl jis patenka į šlapimą ir jį patamsina.

🔸 Šviesios arba pilkšvos išmatos – kepenys negamina pakankamai tulžies, todėl trūksta normalaus išmatų pigmento.

🔸 Niežulys – dėl tulžies druskų kaupimosi odoje, intensyviausiai jaučiamas naktį.

🔸 Patinimas pilvo srityje (ascitas), kojų ar kitų vietų tinimas dėl neveikiančios detoksikacijos ir skysčių kaupimosi organizme.

🔸 Pykinimas, apetito praradimas, svorio kritimas dėl kepenų nesugebėjimo tinkamai virškinti ir apdoroti maistines medžiagas.

🔸 Kraujavimas ar mėlynių atsiradimas be aiškios priežasties rodo kepenų funkcijos sutrikimą gaminant krešėjimo faktorius.

🔸 Raudonos delnų dėmės (palmarinė eritema) būdingos kepenų cirozei ar lėtiniam kepenų uždegimui.

🔸 Naktinis alkis – kepenys nesugeba palaikyti glikogeno lygio, tad nevalgius siunčiamas signalas apie nukritusį gliukozės lygį ir provokuojamas nekontroliuojamas alkis.

🔸 Raudoni taškeliai, kraujagyslių voratinkliukai ant odos randasi dėl padidėjusio estrogenų kiekio, kurio kepenys tinkamai negali detoksikuoti.

Apie detoksikacijos funkcijos sutrikimus byloja labai nespecifiniai simptomai: galvos skausmas, alergijos, jautrumas kvapams, rūko pojūtis galvoje, pajuodę paakiai (gali byloti apie amonjako kaupimąsi), pageltę, žalsvi paakiai (tulžies tekėjimo sutrikimai), aitrus kūno ir/ar šlapimo kvapas, kapiliarinės hemangiomos, bylojančios apie estrogenų pašalinimo sutrikimus (ypač pas vaikus, tai gali byloti apie genetinius detokdikacijos procesų nuokrypius).

Raudonos ar rausvos dėmės, kurios neišnyksta ant sprando nugaros pusėje, gali rodyti, kad organizme yra genetiškai užkoduotų problemų su folio rūgšties (folato) apykaita, o ši apykaita svarbi detoksikacijos procesams ir metilinimui – tai procesas, kuriuo kūnas neutralizuoja ir šalina toksinus.

Noriu dar kartą pabrėžti, kad kepenys – pagrindinis organizmo fabrikas, perdirbantis „atliekas“, žalingas medžiagas ir gaminantis naujus komponentus. Kepenų sutrikimai visada lems detoksikacijos problemas, kurių neišspręsite jokiomis skaidulomis, glotnučiais, papildais ar žarnyno šluotomis. Detoksikacijos sutrikimų simptomai yra labai platūs ir nespecifiniai, nuo galvos skausmo, užsupimo važiuojant iki akivaizdžių bėrimų. Apie visą procesą, jo sutrikimus bei būdus pagelbęti sau esu parašiusi išsamų kursą, kurį galite rasti čia:

PASLAPTINGASIS DETOKSAS: ORGANIZMO DETOKSIKACIJA BE STEBUKLINGŲ PILIULIŲ, KOKTEILIŲ IR GLOTNUČIŲ

Mokymuose rasite praktinių patarimų, leidžiančių ne tik koreguoti atsiradusias problemas, bet, pirmiausia, jų išvengti suvokiant, kaip veikia detoksikacija. Jūs gausite mokomąją medžiagą, 21 dienos mitybos planą, 5 dienų FMD mitybos planą, 80 receptų knygą, video pamoką bei galimybę užduoti klausimus neribotą laiką.

Bet koks kepenų detoksikacinių pajėgumų sutrikimas nulems kitus funkcinius kepenų sutrikimus. Kepenys atsakingos už amino rūgščių atsargas, baltymų formavimą. Iš pirmo žvilgsnio niekaip su kepenimis nesusiję vizualūs požymiai tokie kaip šerpetojanti oda aplink nagus, lūpų kampučių trūkinėjimas, gali būti ženklas apie organo funkcijų sutrikimus. Savo ruožtu kitų virškinimo trakto organų disfunkcija, kaip, pavyzdžiui, skrandžio rūgštingumo sumažėjimas, disbakteriozė, sutrikęs tulžies tekėjimas skatina detoksikacijos sutrikimus, kurių nesureguliuos jokios žarnyno šluotos ar valymai.

Kepenis gali pažeisti įvairios infekcijos, virusai, patogenai. Dažniausiai susiduriame su Citomegalo virusu, Epštein-Baro virusu (mononukleozė), herpiu, hepatitais.

Laboratoriniai rodikliai, leidžiantys įvertinti kepenų sveikatą

Bent kartą per metus, o jaučiant išvardintus simptomus nedelsiant reikia atlikti biocheminius tyrimus, leidžiančius įvertinti kepenų funkcionalumą. Dažniausiai minimi kepenų veiklos rodikliai yra fermentai AST ir ALT (pilnų pavadinimų nerašysiu, kad negąsdinčiau, bet kai kuriose laboratorijose gali būti vardinami kaip ASAT ir ALAT).

 

🧪 АST – fermentas, kurio yra visose organizmo ląstelėse, bet daugiausia kepenyse ir širdyje, kiek mažiau raumenyse ir inkstuose.

Optimalios reikšmės 10-26. Tiek per aukšta, tiek per žema reikšmė gali signalizuoti apie problemas su kepenimis ir tulžies tekėjimu.

🧪 АLT – fermentas, kurio daugiausiai yra kepenų ir inkstų ląstelėse, kiek mažiau širdies ir raumens audiniuose.

Optimalios reikšmės 10-26. Tiek per aukšta, tiek per žema reikšmė gali signalizuoti apie problemas su kepenimis ir tulžies tekėjimu.

🧪 GGT – fermentas, padedantis įvertinti kepenis ir/ar kasos veiklą. Gana jautriai reaguoja į tulžies užsistovėjimą ir blogai vykstančią detoksikaciją.

Optimalios reikšmės 10-30. Tiek per aukšta, tiek per žema reikšmė gali signalizuoti apie problemas su kepenimis ir tulžies tekėjimu

 

Šie fermentai gali būti vertinami ne tik individualiai, bet ir matuojamas jų santykis. Suaugusio žmogaus kraujo rodikliuose AST turėtų būti apie 1,5 karto didesnis už ALT. Jei žymenys vienodi arba ALT viršyja AST, galima įtarti gliukozės apykaitos sutrikimus, metabolinį sindromą, atsparumą insulinui arba prediabetą, net jei patys rodikliai išlieka optimaliuose rėžiuose.

Kažkurio rodiklio padidėjimas gali indikuoti apie problemas organizme. Pavyzdžiui,

AST gerokai viršyja (ir išlipa iš už normos ribų) ALT ir GTP – tikėtina, problemos yra už kepenų ir likusio virškinimo trakto ribų – širdyje, raumenyse, inkstuose.

ALT gerokai viršyja (ir išlipa iš už normos ribų) AST ir GTP – problemos greičiausiai pačiose kepenyse.

GGT gerokai viršyja (ir išlipa iš už normos ribų) AST ir ALT – problemos greičiausiai ne su kepenimis, o su tulžies latakais, pūsle. Tokia disproporcija būdinga ir piktnaudžiaujantiems alkoholiu.

🧪 Šarminė fosfatazė (ALP) – fermentų grupė, randama beveik visuose audiniuose, bet daugiausiai jų kepenyse, kauluose ir placentoje.

Optimalios reikšmės 70-100. Padidėjusi šarminė fosfatazė gali indikuoti kepenų veiklos sutrikimus, o sumažėję rodikliai verčia nerimauti dėl kai kurių medžiagų deficito.

🧪 LDH – fermentas, kurio sudėtyje daug cinko, atsako už gliukozės oksidavimą ir laktato gamybą.

Optimalios reikšmės 140-200. Stipriai pakilusi reikšmė leidžia įtarti bet kurių audinių yrimą.

🧪 Bendras bilirubinas ir jo frakcijos.

Pakilęs bendras ir tiesioginis bilirubinas gali reikšti tulžies tekėjimo sutrikimus tiek dėl problemų pūslėje ar latakuose, tiek dėl tulžies skysčio užsistovėjimo kepenyse/pūslėje. Stipriai pakilęs netiesioginis bilirubinas gali būti disbakteriozės arba genetinio sutrikimo – Žilbero sindromo požymis.

🧪 Bendras cholesterolis ir jo frakcijos

Apie cholesterolio sąsajas su kepenimis ir kitais organais labai išsamiai aprašiau čia:

O ką, jei cholesterolis mums ne priešas? 

Kiek vėliau kalbėsime apie tulžį, bet dabar noriu paminėti, kad labai svarbu skirti dvi būkles: tulžies užsistovėjimą ir sumažėjusį tulžies gamybos pajėgumą. Pastaroji problema reiškia rimtus kepenų veiklos sutrikimus, atsiradusius arba dėl oksidacinio streso pažaidos, arba dėl chroniškų ligų.

Atskirti šias būkles padeda bendrojo cholesterolio tyrimas. Esant sutrikimams kepenų veikloje jis linkęs mažėti, o kai tulžis užsistovėjusi ir negali cirkuliuoti normaliai, šis rodiklis įprastai kyla.

🧪 Šlapalas

Optimalios reikšmės 3,57-5,71 mmol/l

Nors iš pirmo žvilgsnio šis rodiklis siejamas su inkstų veikla, pokyčiai šlapalo rodikliuose į abi puses, t.y. tiek sumažėjimas, tiek padidėjimas, byloja apie kepenų pažaidą ir besikaupiantį amonjaką.

Nepamirškite, kad laboratorinių tyrimų rodikliai kartais išlieka ilgai normos ribose, nepaisant to, kad sutrikimai jau prasidėjo. Būtinai vadovaukitės simptomatika. 

Kitoje dalyje kalbėsime apie pagalbą kepenims.