Atlikau tyrimus, feritinas normoje, reiškia, geležies deficito nėra?

Ar galima nurašyti psichosomatikai patiriamus nemalonius simptomus, jei tyrimai absoliučiai idealūs?

Laboratorinės tyrimų normos atsiranda patikrinus tam tikrą kiekį sąlyginai sveikų žmonių, tačiau reikia nepamiršti, kad nėra vertinami jų patiriami simptomai ir subjektyvūs pojūčiai. Dėl šios priežasties absoliučiai visi tyrimai be oficialių laboratorinių verčių turi vadinamas optimalias reikšmes, kurios dar ir gali varijuoti individualiai.

Kalbant apie feritiną, kuris laikomas geležies deficito įvertinimo standartu, reikia nepamiršti, kad jis – ne tik geležies atsargų žymuo, bet ir uždegiminis baltymas. Feritinas gali kilti uždegimo fone ir klaidingai pakilusiu rezultatu sudaryti įspūdį, jog viskas su geležies apykaita yra normoje. Uždegiminiai procesai, virusai, parazitai ir kiti patogenai “minta” geležimi, todėl organizmas yra išvystęs išmanius apsisaugojimo būdus, ribojančius geležies patekimą į infekcijos ar bet kokios kitos problemos židinį, kad šis nekontroliuojamai neužsiliepsnotų.

Šiai dienai rekomendacinė feritino norma varijuoja nuo 0 iki kuo aukštesnės remiantis skirtingų specialistų nuomonėmis. Aš pati rekomenduoju siekti idealų svorį atitinkančios feritino žymos. Pavyzdžiui, jei jūsų idealus svoris 60-70 kg, toks turėtų būti ir feritinas. Neverta panikuoti, jei jis šiek tiek žemesnis, ypač, jei jūs vaisingo amžiaus moteris ir tyrimą atlikote netrukus po mėnesinių. Visgi, jei šis rodiklis nuolat žemesnis, nei 45 ng/ml moterims ir 100 ng/ml vyrams, verta susirūpinti – gali būti, kad geležies deficitas yra. Aukštas feritino rodiklis gali indikuoti uždegiminius procesus arba genetiškai paveldimą ligą – hemochromatozę.

Dažniausios geležies deficito ir anemijos priežastys

Kaip jau minėjau, į geležies deficito rizikos grupę patenka vegetarai ir ypač veganai, bet ir visavalgiai žmonės gali susidurti su geležies deficitu. Viena dažniausių priežasčių – neracionali, nesubalansuota mityba. Madingu tapęs mėsos ir kitų gyvūninių produktų atsisakymas stipriai apriboja geležies šaltinius racione. Šiuolaikinio žmogaus mityboje vyrauja perdirbti, rafinuoti maisto produktai, kuriuos galima pavadinti tuščiomis kalorijomis. Žmogus gauna energijos, tačiau pritrūksta būtinųjų vitaminų ir mikroelementų, tame tarpe geležies.

Antra itin dažna priežastis – virškinimo trakto sutrikimai. Geležį reikia ne tik suvalgyti ar gauti papildų forma, ją reikia pasisavinti. Labai daug žmonių valgo paskubomis, menkai kramtydami, nuolat patirdami stresą. Daugelio žmonių skrandžio rūgštingumas yra jau sumažėjęs ir papildomai bei priverstinai toliau mažinamas rūgščių gamybą blokuojančiais vaistais. Adekvatus skrandžio rūgštingumas yra kertinis aspektas geležies ir baltymų, reikalingų šio mineralo apykaitai, pasisavinimui.

Toliau akys gali krypti į žarnyną. Patogeninės bakterijos arba disbakteriozė, išvešėję grybeliai ar parazitinės infekcijos yra pagrindiniai geležies vartotojai. Uždegimai, onkologiniai procesai, virusinė apkrova taip pat vogs geležį ir naudos savo reikmėms. Dėl užsistovėjusios tulžies, akmenligės trinka tuštinimasis ir tai papildomai provokuoja žarnyno disbakteriozę.

Ar įmanoma geležies deficitą pakoreguoti vien tik maistu?

Tai labai priklauso nuo to, kokio laipsnio deficitas ir kokį maistą jūs vartojate. Jei tyrimuose fiksuojamas tiesiog nežymus feritino sumažėjimas, savijauta sąlyginai patenkinama, be abejo, kad padidinus subproduktų, ypač jautienos, kiekį racione ir tinkamai juos vartojant, deficitą pakoreguoti įmanoma. Jei deficitas labai ryškus ir žmogus vos juda, prireiks specifiškų geležies preparatų nepamirštant kokybiško mineralų komplekso, B grupės vitaminų, vitamino C ir kitų pagal individualius poreikius nustatomų medžiagų. Iš esmės deficito korekciją galima prilyginti kelionei į oro uostą. Taisyklingai vartojami papildai nugabens jus ten kaip taksi – greit ir efektyviai. Valgant subalansuotą maistą, praturtintą efektyviai įsisavinama geležimi, kurią rasite tik gyvūninės kilmės produktuose, keliausite autobusu su daug sustojimų. Na ir galiausiai, jei bandysite geležies lygį kelti įvairiais alternatyviais, natūraliais produktais, tokiais, kaip granatų, burokėlių sultys ar džiovinti obuoliai, kelionė į oro uostą prilygs kelionei pėsčiomis per pusnynus tempiant didžiulį lagaminą. Jeigu be visa ko dar ir laukiatės, paskutiniame scenarijuje galite pridėti ir pusnimis stumiamą vežimėlį. 

Išgersiu geležies tabletę ir praeis…

Geležies pasisavinimas – labai kompleksiškas procesas. Jam reikia ne tik tobulai veikiančio virškinimo trakto, bet ir daug geležies “draugų” – medžiagų, be kurių šis mikroelementas negali pasisavinti. Tai vitaminas C, A, D, E, B grupė, manganas, litis, cinkas ir ypač varis, kurio deficitas dabar itin dažnas. Šiuolaikinė žmogaus problema – mano jau minėtas tuščias maistas, suteikiantis tik energijos, bet nepatenkinantis pagrindinių vitaminų ir mineralų poreikio. Be to, dėl suprastėjusio virškinimo sunkiau savinasi ne tik geležis, bet ir baltymai – kritinė adekvatų transportą ir sandėliavimą užtikrinanti medžiaga.

Būtina ieškoti šių problemų ištakų, nenumoti ranka į simptomus ir su specialistų pagalba jas koreguoti. Kartais problemos pradeda spręstis elementariai išmokius žmogų tinkamai kramtyti, kartais tenka pasitelkti papildų pagalbą, kartais reikia gydytojų specialistų įsikišimo. Noriu pabrėžti, kad šviežias, nerafinuotas, kokybiškas maistas, nevengiant gyvūninės kilmės produktų – yra vienas kertinių korekcijos aspektų. Be abejo, reikia nepamiršti ir tinkamo miego, fizinės apkrovos bei gebėjimo valdyti stresą. Net pats kokybiškiausias maistas ir patys brangiausi papildai neduos pilnaverčio efekto, jei žmogus eina miegoti paryčiais ir nuolat patiria stresą.

Norėčiau išskirti vieną ir pačią pagrindinę klaidą koreguojant geležies deficitą – kai puolama stačia galva vartoti papildus, neišsiaiškinus, nei dėl ko tas deficitas atsirado, nei įvertinus organizmo sveikatos, nei įsitikinus, ar galų gale tai iš tiesų yra geležies, o ne kitos medžiagos trūkumas. Jau minėjau, kad tikrasis geležies deficitas pasireiškia tik tada, kai ne tik pakinta raudonųjų kraujo kūnelių bei hemoglobino kiekis, bet ir mažėja eritrocitų dydis. Šias prielaidas rekomenduojama patvirtinti feritino ir kitais geležies rodiklių tyrimais. Geležies pasisavinimui reikia begalės kitų medžiagų: vitaminų, mineralų, adekvataus baltymų lygio. Neužtikrinus tinkamo šių medžiagų kiekio organizmas nuo geležies papildų greičiausiai patirs tik didžiulį oksidacinį stresą ir negaus jokios naudos.

Prieš kurį laiką aš pati teigiamai vertinau geležies lašalines esant stipriam deficitui, bet prastas būtų specialistas, nepakeičiantis savo nuomonės po to, kai geriau įsigilina į temą. Kai vartojame geležį per burną, organizmas turi tam tikrus apsauginius mechanizmus, izoliuojančius šį elementą nuo uždegimų, patogenų, virusų, jei tokių yra. Mano praktika rodo, kad tokių problemų pasitaiko dažniau, nei pas kas antrą žmogų. Šis apsauginis mechanizmas yra specifinis baltymas – hepsidinas.

Susilašinus geležį tiesiai į kraujotaką šios apsauginės funkcijos netenkame, tad jei organizme vyrauja bet kokie uždegimai, rizikuojame stipriai pakūrenti jo židinį. Dažnai žmonės ignoruoja raginimą įsitikinti, kad jie neturi slaptų chroniškų uždegimų. Juk nieko neskauda, temperatūros nėra, kokie dar uždegimai? Iš tiesų, skaudantys raumenys po sporto, endometriozė, kariesas, polipai, paradantozė, miomos – visa tai yra uždegiminių reakcijų pavydžiai. Pats chroniškas stresas, kurį patiria dažnas šiuolaikinis žmogus, provokuoja uždegimines reakcijas.

Noriu pabrėžti, kad nei geležies papildų, nei juo labiau lašalinių, nerekomenduoju neįsitikinus, kad trūksta būtent geležies ir kad organizme nevyksta užslėpti uždegimai.

Nenorėčiau per daug gilintis į onkologijos atvejus, nes juos turi spręsti specializuoti gydytojai, vertindami kiekvieną individualų atvejį, tačiau geležį savo reikmėms mielai naudoja ir daugelis piktybinių ląstelių. Nuo geležies papildų bet kokia forma geriausia susilaikyti, kol nesate tikri, ar neturite šio elemento pasisavinimui būtinų medžiagų: vitamino A, D, C, E, B grupės, mangano, cinko, vario deficito. Deja, diagnostiką apsunkina tai, kad daugelio mineralų ir vitaminų tyrimai iš kraujo yra itin nepatikimi. Geležies papildų nerekomenduoju akivaizdžiai sergant, net jei tai elementari sloga. Beje, skydliaukės hipotireozė visada apsunkina geležies pasisavinimą, o geležies deficitas provokuoja skydliaukės hipotireozę. Šį painų siūlų kamuolį reikia narplioti atsižvelgiant į abu faktorius. Jau minėti lėtiniai uždegimai, patogenai, virusai, disbakteriozė gali naudoti geležį savo reikmėms, todėl rekomenduojama pirmiausiai išspręsti turimas problemas o tik tuomet pulti vartoti dideles geležies dozes.

Jei įtariate arba jums diagnozuotas geležies deficitas, rekomenduoju atidžiai išstudijuoti mokamąją medžiagą, kurioje rasite rekomenduojamus tyrimų optimalius vertinimus bei išsamų 5 etapų geležies deficito korekcijos modelį.

Mokamąją medžiagą įsigyti galite paspaudę nuorodą: