Turbūt nėra tyrimo, stipriau bauginančio žmones, nei pakilę cholesterolio rodikliai. Savo praktikoje ne kartą esu graudžiai šyptelėjusi, kai klientas, panikoje rodydamas laboratorines ataskaitas, akcentuoja lengvą cholesterolio pakilimą, tačiau visiškai nekreipia dėmesio į raudonai paryškintą itin gilų vitamino D deficitą. Leiskite priminti, kad medžiagų hierarchijoje vitaminas D yra hormonas, o cholesterolis – statybinė ir konstrukcinė medžiaga. Kritiškai žemas vitaminas D ilgainiui sukelia kur kas daugiau problemų, nei vos vos padidėjęs cholesterolis ir kaip matysime eigoje, gali netgi pats įtakoti cholesterolio kilimą. Gąsdinimas cholesterolio rodikliais pasiekė tokį mąstą, kad vos kartą gavus padidėjusius skaičius tyrime siūlomi vaistai – statinai, ignoruojant tyrimo dinamiką ir pokyčius, kontekstą bei aplinką ir juolab neskiriant papildomų tyrimų realiai rizikai įvertinti.

Šią informaciją rašau švietimo tikslais. Jokiais būdais neraginu, nerekomenduoju ir netgi draudžiu nustoti gerti vaistus, kuriuos jums jau paskyrė, be nuodugnios gydytojo apžiūros ir konsultacijos. Kitą vertus, jei neseniai atlikote tyrimus, jūsų rodikliai nepatenka į laboratorijos normas ir be jokių papildomų priemonių gavote receptą statinams, skatinu susirinkti kuo daugiau medžiagos ir išgirsti alternatyvią nuomonę.

Ilgus metus iš visų įmanomų medijos kanalų buvo skalambijama, kad cholesterolis – kraujagyslių ir širdies ligų, insultų, infarktų kaltininkas. Remiantis šiuo teiginiu mes eilinį kartą susiduriame su absoliučiai nelogiška žmogaus organizmo evoliucija: kam gaminti medžiagą, nuo kurios tu numirsi?

Tad ar priešas mums yra cholesterolis ir ar reikia su juo kovoti?

Kas iš tiesų yra cholesterolis? 

80%, o esant poreikiui ir absoliučiai visą mūsų cholesterolį gamina pats kūnas. Daugiausia jo pagaminama kepenyse, šiek tiek savo reikmėms gaminti gali smegenys. Savo konsistencija cholesterolis primena vašką ir jo yra absoliučiai kiekvienoje gyvo organizmo kūno ląstelėje.

Dar kartą grįžkime prie kiek aukščiau paminėtų skaičių. Jei vos 20% (o realybėje dar mažiau) kūnas savinasi iš maisto, tai kaip kiaušiniai, sviestas ir mėsa – produktai, tūkstantmečiais lydėję žmonijos raidą, tapo kraujagyslių ir širdies ligų kaltininkais?

Be cholesterolio nebūtų gyvybės. Jis yra mūsų ląstelių membranų (sienelių) sudedamoji dalis. Tai ypač svarbu kalbant apie nervų ląsteles, nes jų dangalas – mielinas, negalėtų būti gaminamas be visų peikiamo ir vaistais naikinamo cholesterolio. Mūsų nervų sistema būtų nuolat trumpuosius jungimus patiriantis netvarkingas plikų neizoliuotų laidų tinklas. Šitame chaose žmogus ne tik kad negalėtų funkcionuoti kaip išmintinga būtybė, mes negalėtume funkcionuoti iš viso.

Be cholesterolio negalėtų pasigaminti lytiniai ir kiti hormonai, jis būtinas riebaluose tirpių vitaminų (A, D, E, K) pasisavinimui. Iš cholesterolio gaminama tulžis, reguliuojanti virškinimą ir tuštinimąsi. Beje, tulžies pūslė yra labai svarbus gerą savijautą ir sveiką cholesterolio apykaitą užtikrinantis organas, o ne šiaip sau rudimentas, kurį galima daug negalvojus pašalinti.

Išvardinti darbai – tik dalis šio riebalinio-vaškinio junginio funkcijų. Cholesterolis yra vienas iš pagrindinių organizmo antioksidantų. Apie pastarųjų naudą kraujagyslių-širdies sistemai šiais laikais žino net vaikai. Štai koks paradoksas įvyko šiuolaikinėje sveikatos priežiūros paradigmoje: bandome sunaikinti medžiagą, atliekančią apsauginę funkciją.

Baubu cholesterolis tapo XX amžiuje, kai buvo pastebėta, kad jo randama mirusių žmonių kraujagyslių aterosklerozinėse plokštelėse. Buvo iškelta prielaida, kad jis kaltas dėl kardiovaskulinių ligų, o medija ir mokslo bendruomenė netruko autoretetingai pareikšti, kad aukštas cholesterolis koreliuoja su mirtingumu.

Visgi koreliacija nėra priežasties sinonimas.

Cholesterolis buvo apkaltintas tuo, kad jis bando „remontuoti” žmogaus gyvenimo būdo sukeltus padarinius. Kalbant buitiniais pavyzdžiais, tas pats būtų kaltinti greitosios pagalbos brigadą, kad jai atvykus į katastrofos vietą, nukentėję numirė. Juk koreliacija aiški, jei įvyksta nelaimė, atvyksta greitoji. Tad jei matote greitąją su švyturėliais yra pagrindo tikėti, kad kažkas netrukus mirs. Greitosios pagalbos automobilis su švyturėliais tiesiogiai koreliuoja su mirtingumu. Bet ar yra jo priežastis?

Lygiai taip pat nelogiškai skamba cholesterolio ir mirtingumo sąsaja.

Cholesterolio gamyba didėja su amžiumi, kai daugėja vietų, kurias reikia tvarkyti ir „lopyti”, tad būtent vyresni žmonės dažniausiai gąsdinami jo neigiamais padariniais. Iš tiesų būtent ši medžiaga padeda išlaikyti kognityvines funkcijas ir jau pusę lūpų pradedama kalbėti, kad pernelyg žemas cholesterolio lygis gali būti siejamas su Alzheimeriu, Parkinsonu, demensija.

Ką gali papasakoti cholesterolio tyrimas? 

Pradėsiu nuo to, kad tyrimas, kuriuo daugelis gąsdinami stipriau nei Fredžiu iš košmarų Guobų gatvėje iš tikrųjų yra mažai informatyvus ir dar mažiau konkretus.

Kad bet kokia medžiaga patektų iš taško A į tašką B jūsų organizme, ji turi krauju nukeliauti į atitinkamą organą arba audinį. Tam yra 2 būdai:

• medžiaga gali keliauti kraujotaka pati;
• medžiaga gali būti plukdoma kokia nors transporto priemone.

Viskas priklauso nuo to, ar medžiaga yra tirpi vandenyje, ar ne. Pavyzdžiui, cukrus arba druska yra tirpūs, todėl krauju keliauti gali patys.

Kadangi riebalai yra netirpūs, jie negali į paskirties vietą nuplaukti patys. Taigi, tam, kad patektų į reikiamą vietą, cholesterolis susijungia su baltymais (proteinais), taip suformuodamas daleles – lipoproteinus (lipos – riebalai), kurių pagalba patenka į kraują ir yra plukdomas ten, kur reikia. Lipoproteinai – transportinės dalelės, skirstomos į 4 tipus:

• Labai mažo tankio lipoproteinai (LMTL). Užsienio literatūroje trumpinami VLDL
• Vidutinio tankio lipoproteinai (VTL/IDL).
• Mažo tankio lipoproteinai (MTL/LDL). Šie yra pagrindiniai siaubo filmo veikėjai, bet niekas nepapasakoja, kad iš tikrųjų jie gali būti net 5 tipų ir stipriai skiriasi dydžiu bei gebėjimu įsiskverbti į sieneles.
• Didelio tankio lipoproteinai (DTL/HDL). Šie laikomi superherojais, mat didesnis jų kiekis siejamas su geresne kraujagyslių ir širdies sveikata.

Jeigu po ranka turite savo cholesterolio tyrimus, greičiausiai jame pamatysite paskutinius du terminus. Kartais atliekamas tiesiog bendro cholesterolio tyrimas ir, mano nuomone, jį galima laikyti į šiukšliadėžę išmestais jūsų bei sveikatos apsaugos sistemos pinigais.

Taigi, MTL ir DTL, vadinami bloguoju ir geruoju cholesteroliais iš tikrųjų net nėra cholesterolis. Kraujyje matuojami transportiniai baltymai, o šie „autobusai“ be cholesterolio gabena ir daug kitų medžiagų.

Iš karto norėčiau pabrėžti, kad neegzistuoja blogojo ir gerojo cholesterolio sąvokų, tai – išgalvoti terminai. Visas organizmo gaminamas cholesterolis yra geras ir reikalingas, kenksmingu jis gali tapti patyręs oksidaciją. Žmogaus gyvenimo būdas ir sveikatos sutrikimai – pagrindinės priežastys, dėl kurių tam tikros cholesterolio daleles gali tapti kenksmingomis ir pavojingomis.

Taigi, tam, kad tyrimas būtų bent truputį informatyvus, jame turime matyti ne tik bendrą cholesterolį, bet ir didelio (DTL) bei mažo (MTL) tankio lipoproteinus ir dar vieną rodiklį – trigliceridus.

DTL dalelės laikomos gerosiomis, nes reguliuoja cholesterolio kiekį. Jos atgabena cholesterolį į kepenis, kur šis utilizuojamas ir pašalinamas iš organizmo. Taigi, kuo skaičius tyrime aukštesnis, tuo geriau jūsų kraujagyslių ir širdies sistemai.

MTL dažnai vadinamas bloguoju cholesteroliu ir jo kilimas vertinamas kaip pagrindinė kardiovaskulinių ligų rizika. Įdomus faktas – daugelis laboratorijų būtent šį rodiklį tiria ne tiesiogiai matuodami dalelių skaičių, o nustato pagal vadinamą Friedwald formulę.

Iš tikrųjų pavojingais gali tapti oksiduoti mažo ir labai mažo tankio lipoproteinai. Deja, šiuolaikiniai tyrimai neįvertina oksidacinės pažaidos. Pačios dalelės gali būti įvairių dydžių ir tik pačios smulkiausios tampa aterogeniškomis, tai yra geba įsiskverbti į kraujagyslių plyšius. Cholesterolis absoliučiai nesuinteresuotas skverbtis į jūsų kraujagyslių sieneles. Atsakykite sau į klausimą, kodėl lipoproteinai, gabenantys cholesterolį, nusitaiko į kažkokią kraujagyslės vietą? Ar ne logiška būtų galvoti, kad toje vietoje yra pažeidimas ir kūnas bando jį „sulopyti“? Ir kitas klausimas: kaip tas pažeidimas atsirado? Pavyzdžiui, jei žmogaus kraujospūdis nuolat padidėjęs, pakilę glikuoto hemoglobino rodikliai, tai jau yra prielaida kraujagyslių pažeidimams.

Taigi, maža to, kad gavę laboratorijos atsakymą nieko nežinome apie oksidacijos riziką, apie dalelių dydį, dargi ir pats rodiklis yra netikslus, nes gaunamas pritaikant formulę. Išimtinai vien tik MTL rezultatais remiamamasi, kai išrašomi daug šalutinių poveikių turintys vaistai – statinai. Matant pakilusį MTL rodiklį labai svarbu ne pulti jį žeminti, o išsiaiškinti kilimo priežastis. Kartais tai gali būti tiesiog virusinis ar infekcinis susirgimas, bet apie tai išsamiau kalbėsime kiek vėliau.

Dažnai ignoruojamas, bet bene informatyviausias rodiklis lipidogramoje yra trigliceridai. Jie tiesiogiai koreliuoja su žmogaus racionu ir indikuoja kepenų apkrovą gliukoze. Kaip paradoksaliai tai beskambėtų, bet ši riebalų forma mums parodo, kiek angliavandenių mes suvalgome. Rekomenduojama, kad trigliceridų kiekis neviršytų 1 mmol/l, kitu atveju galima įtarti kepenų suriebėjimo, atsparumo insulinui, kraujagyslių ir širdies problemų riziką, kylančius dėl perteklinio angliavandenio vartojimo.

Norėdama tiksliau įvertinti cholesterolį gabenančių dalelių kiekį, rekomenduoju atlikti apolipoproteino B tyrimą. Skirtingai nei MTL, šis žymuo indikuoja konkretų skaičių, o ne formulės reikšmę. Apolipoproteinas B turėtų būti kuo žemesnis. Deja, net šis konkretus skaičius, parodantis, kiek kraujyje yra cholesterolio transporto, nieko nepasako apie oksidaciją ar dalelių dydį.

Dar vienas informatyvus rodiklis – lipoproteinas (a), kuris yra genetiškai nulemtas ir jo neveiks statinai. Jei žmogaus cholesterolio rodikliai padidėję šių dalelių sąskaita, statinų vartojimas niekaip nesumažins kraujagyslių ir širdies ligų rizikos, nepaisant to, kad standartiniai rodikliai, tokie kaip bendras cholesterolis ir jau aptartas MTL gali pagerėti. Laikoma, kad padidėjusi rizika sirgti kraujagyslių ir širdies ligomis yra asmenims, kurių Lp(a) >180 mg/dl.

Kadangi cholesterolis nekyla savaime be priežasties, rekomenduoju jį tirti kartu su kitais parametrais, bent jau uždegiminiais žymenimis (CRB, homocisteinu) ir metabolinės sveikatos rodikliais (insulinu, glikuotu hemoglobinu, gliukoze nevalgius). Cholesterolio apykaitai labai svarbi tinkama tulžies ir virškinimo trakto veikla. Vidurių užkietėjimas, uždegiminiai procesai žarnyne, pakitęs mikrobiomas yra dažni šiuolaikinio žmogaus palydovai galintys įtakoti pakilusius cholesterolio rodiklius.

Didelio jautrumo CRB tyrimas tiesiogiai koreliuoja su uždegiminiais procesais kraujagyslėse. Jei šis rodiklis didesnis, nei 1 mg/l, kardiovaskulinių ligų rizika didėja. Tokiu atveju rekomenduoju reguliariai atlikti kaklo kraujagyslių echoskopiją.

Kodėl MTL laikomos bloguoju cholesteroliu?

MTL dalelės yra linkusios augti. Jos cholesterolį gabena kraujotaka labai lėtai ir dėl to yra lengviau pažeidžiamos laisvųjų radikalų. Paveiktos oksidacijos, šios dalelės gali lengvai “įsibrauti” į kraujagyslių sienelės šitaip sukeldamos uždegiminius procesus, apsunkindamos kraujotakos funkciją ir formuodamos krešulius.

Būtent dėl šios priežasties šios dalelės dažnai vadinamos bloguoju cholesteroliu, lemiančiu padidėjusią širdies ir kraujotakos ligų riziką.

Bet ir čia viskas ne taip paprasta. Kad tikrai identifikuotumėme riziką, MTL cholesterolis turėtų būti tiriamas analizuojant 2 faktorius.

1. MTL – C tyrimas, parodantis transportuojamo cholesterolio kiekį kraujyje. Kalbant buitiškai, parodo, kiek keleivių geba sutalpinti laivas.
2. MTL-P (p raidė žymi anglišką žodį particles – dalelė) tyrimas, matuojantis, kiek mažo tankio lipoproteinų, t.y. laivų yra kraujyje.

Ką tai reiškia?

MTL dalelės, kaip dideli krovininiai laivai gabena cholesteroli organizmui į įvairias vietas, kur jo laukia užsakovai. Tai gali būti ląstelių membranos, smegenys, plaučiai ir t.t.

Laivai gali būti skirtingo dydžio. Savaime suprantama, kad didelis laivas gabena daugiau cholesterolio. Tačiau svarbu ne cholesterolio kiekis.

Kuo didesnis MTL-P skaičius, tuo daugiau šių laivų kraujyje, atitinkamai – tuo didesnė rizika, kad kažkuris iš jų įsiskverbs į kraujagyslės sieneles. Tuo tarpu MTL-C rodiklis parodo, kiek yra gabenamo cholesterolio (keleivių). Jo dydis nekoreliuoja su ligų rizikos didėjimu. Priminsiu, kad daugelyje laboratorijų atliekamas MTL tyrimas nematuoja laivų skaičiaus. Juos įvertinti galite išmatavę apolipoproteiną B.

Smulkios MTL dalelės turi didesnę riziką skverbtis į kraujagyslių sieneles, taip sukeldamos infarkto/insulto riziką. Ir vėl priminsiu, kad šiai dienai niekaip nevertinamas dalelių dydis bei oksidacinės pažaidos lygis, apie jį subjektyviai galima spręsti vertinant uždegiminius žymenis, žmogaus mitybą, gyvenimo būdo aspektus.

Beje, ar žinojote, kad yra daug informatyvesnis kraujagyslių ir širdies ligų rizikos faktorius, nei aukštas cholesterolis? Tai liemens apimtis padalinta iš jūsų ūgio.

Jei gautas skaičius mažesnis, nei 0,5 – ramiai sau kimškite tą steiką su sviestu.

Jei gautas skaičius didesnis, nei 0,5 – jūs taip pat ramiai galite kimšti steiką su sviestu. Bet perskaičiuokite suvartojamus angliavandenius, išmeskite lauk saldumynus, nustokite pirkti bandeles, atsisakykite perdirbto maisto ir pusfabrikačių. Jūs – rizikos zonoje.

Suvalgytas cholesterolis

Kaip jau minėjau straipsnio pradžioje, standartiškai apie 80% cholesterolio organizmas gaminasi pats. Iš maisto atkeliavę riebalai tampa chilomikronais, kraujyje cirkuliuoja kelias valandas ir vėliau kepenyse sujungiamas su transportiniais baltymais – lipoproteinais.

Cholesterolio šaltinis maiste – gyvūninės kilmės riebalai (riebi mėsa, kiaušinių tryniai, pieno produktai) ir kokosų aliejus. Būtent šių produktų standartinė medicina rekomenduoja vengti visiškai nesigilinant į gyvenimo būdo faktorius. Mano praktikoje beveik visi klientai, kuriems buvo paskirti statinai, nesulaukė klausimų: kuo jūs maitinatės, kaip jūs miegate, ar pakankamai judate, koks jūsų patiriamo streso lygis, ar sergate gretutinėmis ligomis? Neįvertinama kūno masė, o juk nutukimas – viena iš pagrindinių prielaidų cholesteroliui kilti. Pamačius aukštus cholesterolio skaičius daugumai be išimčių rekomenduojama iš raciono pašalinti mėsą ir kiaušinius, tačiau labai retai kalbama apie cukraus ir angliavandenių pertekliaus žalą. Aš savo praktikoje esu susidūrusi su ilgamečiais veganais, kurių cholesterolio rodikliai buvo labai aukšti ir tai įrodo, kad mes galime absoliučiai išbraukti gyvūninės kilmės produktus, bet organizmas gamins tiek cholesterolio, kiek jam reikia.

Kalbant apie cukrų, miltinius produktus, alkoholį, šie produktai vienareikšmiškai yra rizikos faktoriai. Perteklinis cukraus, miltų ir angliavandenių plačiąja prasme vartojimas skatina atsparumą insulinui, provokuoja chroniškus uždegimus, skatina padidintą cholesterolio gamybą, ilgėja dalelių cirkuliavimą kraujotakoje laikas, o tai – savaime oksidacijos rizika. Normaliomis sąlygomis cholesterolio dalelės turi grįžti į kepenis, kur bus utilizuotos ir perdirbtos. Alkoholis gali trikdyti kepenų funkcijas, tad vėl gi didės kraujotakoje cirkuliuojančio cholesterolio kiekis.

Statinai į kairę ir į dešinę

Statinai-cholesterolį mažinantys vaistai, dažniausiai išrašomi po infarkto, insulto arba esant didelei šių nelaimių tikimybei, taip pat sergant ateroskleroze, jei neįmanoma taikyti kitų būklę koreguojančių priemonių arba jų poveikio reikėtų laukti per ilgai. Cholesterolio mažinimui šie vaistai turėtų būti skiriami tik tuomet, kai gyvenimo būdo pokyčiai jo reguliavimui rezultatų nedavė ir išlieka didelė kardiovaskulinių ligų rizika.

Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad statinai vis dažniau išrašomi vos tik bendrosios praktikos gydytojas kraujo tyrimuose pamato pakitusius lipidogramos rodiklius. Deja, visiškai neatsižvelgiama į pagrindines kraujagyslių ir širdies ligų priežastis, kurių nei statinai, nei jokie kiti vaistai neišsprendžia iš pagrindų: hipertenzija, nutukimas, metabolinis sindromas, cukrinis diabetas. Vadinamos civilizacijos arba gerovės ligos, neturinčios efektyvaus gydymo, gali būti koreguojamos tik gyvenimo būdo ir mitybos pokyčiais, tačiau dažnai tiek profilaktika, tiek nemedikamentiniai ligos korekcijos metodai lieka nutylėti.

Kalbant apie statinų efektyvumą, norėčiau pirmiausia pakalbėti apie statistikos dvylipumą. Vienas patikimiausių mokslų gali suteikti duomenų, kuriuos, manipuliuojant išraiška, galima traktuoti labai įvairiai.

Įsivaizduokite, kad jums nustatyta 0,2% rizika mirti nuo kokios nors rimtos ligos. Jūs sužinote, kad išrastas vaistas, kurie jūsų riziką gali sumažinti iki 0,1%.

Reliatyviai jūsų rizika sumažėja per pusę, todėl skelbiant vaistų testavimo rezultatus, gamintojas gali drąsiai deklaruoti 50% efektyvumą. Bet žvelgiant į absoliučią vertę, matome, kad rizika sumažėjo vos per 0,1%.

Ar sutiktumėte vartoti vaistą, jei būtumėte informuotas apie visus įmanomus jo šalutinius poveikius? Ypač, jei žinotumėte, kad jį vartoti teks visą likusį gyvenimą, kuris gal net netaps ilgesnis ir juolab nebus kokybiškesnis?

Analizuojant tyrimus, skelbiančius apie stulbinantį statinų efektyvumą, pravartu pažvelgti ne tik į santykines, bet ir absoliučias reikšmes.

Vertinant santykinėmis reikšmėmis, vartojant statinus rizika mirti, lyginant su jų nevartojančiais, sumažėja 9%, patirti širdies smūgį (infarktą) 29%, insultą 14%. Bet vertinant absoliučiomis reikšmėmis rizika sumažėjo 0,8%, 1,3% ir 0,4% atitinkamai. Tyrimo eigoje nebuvo atsižvelgiama į rizikos faktorius bei žalingus įpročius: viršsvorį, rūkymą, aukštą kraujospūdį, amžių.

Prieš skiriant statinus (ir bet kokius kitus vaistus, nes šie visada turi pašalinį poveikį), būtina surinkti pilną anamnezę ir įvertinti riziką. Vienokia ji bus antsvorio neturinčiam, nerūkančiam ir sveikai besimaitinančiam vidutinio amžiaus vyrui. Kitokią riziką turės vyresnio amžiaus, žalingų įpročių turintis, nutukęs, pusfabrikačiais besimaitinantis žmogus. Tačiau netgi šiuo atveju, mano nuomone, medicinos sistema pirmiausia turėtų skirti dėmesį švietimui bei rizikos faktorių mažinimui, o ne bandymui ant sulūžusios kojos užklijuoti pleistrą.

Tiesioginė statinų funkcija – mažinti cholesterolio kiekius blokuojant jo gamybą kepenyse. Būtent su šia funkcija siejamas jų efektyvumas mažinant kardiovaskulinių nelaimių riziką. Paradoksalu, bet mokslininkai nustatė, kad iš esmės infarkto, insulto ar kitų kraujagyslių bei širdies ligų rizika tiesiogiai nemažėja mažėjant vadinamam blogajam cholesteroliui. Atvirkščiai, pusę lūpų imama kalbėti, kad su amžiumi didesnis cholesterolio kiekis yra organizmo apsauginis mechanizmas, gelbėjantis nuo Alzheimerio ir demencijos.

Statinai blokuoja cholesterolio gamybą kepenyse, tačiau reikia prisiminti, kad mūsų organizme nėra nei vienos medžiagos, nei vienos funkcijos ir nei vienos cheminės reakcijos nesusijusios su kitomis. Nutraukus cholesterolio gamybą, nesigamina ir kitos, itin svarbios mūsų sveikatai medžiagos.

Suprantama, yra situacijų, kai nėra laiko mažinti cholesterolį bei uždegimines reakcijas per gyvenimo būdo ir mitybos pokyčius, tuomet statinų vartojimo nauda persveria potencialią žalą.

Prieš pradedant vartoti statinus aš rekomenduoju išgirsti alternatyvią kito specialisto nuomonę. Labai svarbu, kad gydytojas įvardintų vaisto sukeliamas rizikas, atliktų reguliarią vitamino D kontrolę, paskirtų koenzimo Q10 papildus ir tikrintų sveikatos rodiklius. Kaip jau kelis kartus minėjau, nesant padidintai infarkto, insulto ar kitos kardiovaskulinės nelaimės rizikai, būtina ieškoti cholesterolio pakilimo priežasčių, o ne tiesiog jį mažinti bet kokia kaina.

Pagrindinė priemonė, reguliuojanti cholesterolį ir mažinanti kraujagyslių-širdies ligų riziką yra gyvenimo būdo pokyčiai. Subalansuota mityba, atsisakant pusfabrikačių, rafinuotų angliavandenių bei kontroliuojant suvartojamą jų kiekį, visiškai pašalinus iš raciono uždegimus skatinančius augalinius rafinuotus aliejus (išskyrus avokadų ir alyvuogių) turi labai daug įtakos sveikatai. Ne mažiau, o gal net labiau, nei mityba svarbus yra miegas. Žmonės dirbantys naktinėse pamainose patiria didesnę riziką susirgti kraujagyslių ligomis, užsidirbti atsparumą insulinui ir net onkologiją. Adekvatus fizinis krūvis, gebėjimas kontroliuoti stresą ir po jo atsistatyti būtini šiuolaikiniame pasaulyje. Visos šios priemonės absoliučiai nemokamos ir daug veiksmingesnės, nei papilidų ar vaistų piliulės.

Išrašė statinus, o ko nepasakė? 

Norint sužinoti statinų (ir bet kokių kitų vaistų) galimus šalutinius poveikius užtenka išanalizuoti informacinį lapelį. Šiuo atveju potencialių neigiamų efektų spektras itin platus: nuo kognityvinių ir psichoemocinių problemų iki lytinės disfunkcijos, virškinimo trakto sutrikimų ir nemigos.

Žinau, kad daugelis skaitytojų išsigąsta panašių biocheminių schemų, bet aš specialiai pažymėjau kelias vietas raudonai, nes noriu atkreipti į jas dėmesį.

Pagrindinė statinų funkcija – specifinio fermento (schemoje – raudonas kryželis), atsakingo už cholesterolio gamybą kepenyse, blokavimas šitaip žeminant tiek bendrą, tiek, neteisingai pakrištyto „blogojo” cholesterolio gamybą. Pasikartosiu: dažnai pamirštama viena esminė tiesa – mūsų organizme niekas nėra atsakingas tik už vieną funkciją, o visa medžiagų, įskaitant ir cholesterolį, apykaita yra itin sudėtingas mechanizmas. Užblokavus cholesterolio gamybą taip pat nutraukiami mažų mažiausiai 3 gyvybiškai svarbūs procesai: 

• Ubichinono, kitaip dar žinomo koenzimo Q10 gamyba. Ši medžiaga atsakinga už širdies ir kraujagyslių sveikatą, energijos gamybą, raumenų veiklą.
• Blokuojama paties cholesterolio gamyba. Cholesterolis yra visų lytinių hormonų, ląstelių membranų, nervų ląstelių dangalo mielino, plaučių gleivinės, tulžies rūgščių ir vitamino D pirmtakas. Užkirtus kelią cholesterolio gamybai rizikuojame netekti ir visų medžiagų, kurių sintezė negali vykti be šios riebalinės substancijos.
• Dolicholų – specifinių junginių, be kurių ląstelė negali funkcionuoti ir žūsta, gamyba. Dolicholai stabdo senėjimą, atsako už nervų impulsų perdavimą ląstelėms, saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų.

Mokslininkai absoliučiai įsitikinę, kad sąsajos tarp 2 tipo diabeto bei kraujagyslių ir širdies ligų nenuginčyjamos. Susirgimai asocijuojami su vienodomis genetinėmis bei ekologinėmis priežastimis. Paprasčiau tariant, tiek genetinis polinkis, tiek žalingas gyvenimo būdas ir neracionali mityba yra pagrindiniai abejų susirgimų stimulai.

Vienas iš statinų šalutinių poveikių, beje, oficialiai deklaruojamų ir informaciniame lapelyje – vaistai kelia gliukozės koncentraciją bei didina glikuoto hemoglobino kiekį kraujyje. Rizika didėja, jei vartojantis statinus žmogus yra vyresnis, rūko, turi antsvorio, jo trigliceridai kraujyje pakilę. Dar stipriau rizikuoja šalia statinų vartojantys vaistus kraujospūdžiui reguliuoti (beta-blokatoriai, diuretikai).

Plačiau su tyrimu galima susipažinti paieškoje įvedus jo nuorodą PMC10546337.

Vartoti ar nevartoti – štai kur klausimas

Sulaukusi klausimo, ar vartoti statinus, visada pasitikslinu, ar juos skyręs gydytojas aptarė potencialias rizikas, parinko tinkamą koenzimo Q10 dozę ir formą, ar paskyrė reguliarius vitamino D lygio bei hormonų tyrimus? Jei atsakymas neigiamas, o statinai rekomenduojami tik pamačius cholesterolio tyrimų rezultatus, neįvertinant jūsų asmeninės rizikos bei neatlikus kraujagyslių tyrimo, visada pasiūlau antro, o gal ir trečio specialisto nuomonę. Kuo daugiau žinių turėsite, tuo paprasčiau bus įvertinti vaisto naudos ir šalutinių reiškinių santykį.

Prieš apsisprendžiant, vartoti paskirtą vaistą ar pirmiausiai pabandyti problemą išspręsti natūraliais būdais, reikia įvertinti naudą ir riziką. Kaip jau minėjau, jei žmogus patyrė insultą, infarktą ar jų tikimybė labai didelė, atlikus kraujagyslių tyrimą matosi, jog jos pažeistos, kalcifikuotos, jų pratekamumas sumažėjęs, cholesterolio gamybą blokuojantys vaistai gali būti gyvybiškai svarbūs. Visgi noriu pasikartoti: būtina grįžti prie ištakų, dėl kurių šios problemos prasidėjo, nes nedirbant su priežastimis, statinai patys savaime neužtikrina apsaugos nuo širdies smūgio. Reikia nepamiršti, kad cholesterolis yra vienas iš pagrindinių organizmo antioksidantų bei statybinė medžiaga, kurią naudoja visos ląstelės, ypač nervų. Cholesterolis skverbiasi į kraujagyslėse atsiradusius pažeidimus, tad kritinis klausimas šiuo atveju, kodėl tie pažeidimai atsiranda? Sumažinus cholesterolio gamybą, palikus organizmą be apsauginės funkcijos, bet neišsprendus kraujagyslių pažeidimo priežasties, mirties nuo insulto ar infarto rizika gali dar ir padidėti.

Statinai skiriami visam gyvenimui. Jų negalima nutraukti savavališkai, be gydytojo priežiūros, tačiau realybėje retas medikas sutiks prisiimti didžiulę atsakomybę už jūsų gyvybę palaimindamas riziką, kad jus potencialiai gali ištikti širdies smūgis.

Ką daryti su cholesterolius?

Žinau, kad daugelis su nekantrumu laukė šios dalies tikėdamiesi, kad išvardinsiu stebuklingas piliules, kurios be pastangų ir be rizikos suvaldys bujojantį cholesterolį. Nuliūdinsiu jus – be gyvenimo būdo pokyčių ir be jūsų pastangų problema neišsispręs. Labai svarbu suprasti, kas buvo cholesterolio kilimo priežastis, kitu atveju jūs nuolat stengsitės pažaboti simptomą užuot sprendę problemą. Savistaba, investuotas laikas ir truputėlis žinių padės jums susiorientuoti, kur gali slypėti jūsų kylančio cholesterolio ištakos. Dar kartą pabrėšiu – malšindami cholesterolį vaistais ar papildais jūs atsikratote simptomo, tačiau neišsprendžiate problemos, kurią kylantis cholesterolis bandė išspręsti.

Pagrindinės cholesterolio kilimo priežastys:

Neracionali, rafinuoto maisto bei transriebalų prisotinta mityba ir angliavandenių, ypač greitųjų perteklius racione. Pakilęs gliukozės lygis kraujyje tiesiogiai skatina uždegimines reakcijas kraujagyslėse bei riebalinių junginių gamybą. Norėdami sumažinti cholesterolį, riboti pirmiausia turėtume riboti ne gyvūninės kilmės produktus, o cukrų visais jo pavidalais, įskaitant sirupus, medų, datules, džiovintus vaisius, sultis ir ypač fruktozę. Šiuolaikinė sveikos mitybos piramidė labai mėgsta akcentuoti vaisių svarbą, bet reikia nepamiršti, kad natūraliai gamtoje vaisiai – tai desertas, o ne maistas. Tam, kad vaisuose atsirastų vitaminų ir kitų naudingų medžiagų, jie turi prisirpti augdami, tad potenciali atvežtinių, sirpinimo dujomis ir kitomis medžiagomis apdorotų vaisių nauda kelia daug abejonių.

Nekokybiški, rafinuoti, hidrinti riebalai pusgaminiuose taip pat smarkiai prisideda prie uždegimų provokavimo. Rūpinantis sveikata rekomenduoju atsisakyti rafinuotų ir stipriai uždegimus provokuojančių rapsų, saulėgrąžų, medvilnės, vynuogių kauliukų aliejų, o margarinas bei kiti tepūs mišiniai iš viso turėtų būti parduodami su perspėjimu apie žalą sveikatai ant etiketės.

Angliavandenių apykaitos problemos: aukšta gliukozė, nutukimas, kepenų suriebėjimas, pakilęs insulinas, metabolinis sindromas, prediabetas bei antro tipo diabetas. Šio reiškinio priežastys stipriai koreliuoja su pirmuoju punktu. Visos šios gyvenimo būdo ligos tiesiogiai siejamos su dislipidemija bei padidėjusiais cholesterolio rodikliais. Jeigu jums nustatyta arba įtariama bet kuri iš išvardintų ligų, svarbiausias ir patikimiausias būdas spręsti problemą – mitybos korekcija. Nesportuojančiam, nedaug judančiam žmogui 150-200 gramų angliavandenių per parą yra maksimali riba, kurią jis gali apdoroti nepakenkdamas savo metabolinei sveikatai. Paskaičiuokime: 50 gramų avižinių dribsnių turės 34 gramus angliavandenių. 1 bananas, kuriuo tą košę pagardinsite, turės apie 25 gramus angliavandenių. Tik pusryčių metu suvalgėte trečdalį paros normos. Vienoje picoje gali būti apie 130 gramų angliavandenių priklausomai nuo jos dydžio. Jei jūsų racione kiekvieno valgio metu yra ankštinių, kruopų, grūdų, bulvių, vaisių, miltų, cukraus – esu tikra, angliavandenių gaunate daugiau, nei jūsų kūnas geba apdoroti.

Efektyviausiai metabolinį sindromą ir besivystantį atsparumą insulinui pažaboti padeda ketogeninė mityba, kurios paslaptis išsamiai ir aiškiai išdėstau šiame 3 savaičių trukmės kurse su uždara pagalbos bei atsakymų grupe:

KETOGENINĖS MITYBOS PASLAPTYS: IŠSAMI MOKYMŲ PROGRAMA

Pakilęs cholesterolis gali būti laikinas adaptacinis mechanizmas pereinant į ketogeninę mitybą.

Lipoproteinais keliauja ne tik cholesterolis. Šios dalelės perneša trigliceridus, reikalingus ląstelių energijai. Pradedant ketogeninę mitybą energijos šaltiniu tampa riebalai. Intensyvėja trigliceridų gabenimas audiniams, o jiems išnešioti reikalingi jau minėti “laivai” – lipoproteinų. Be to, cholesterolis – tulžies skysčio pirmtakas. Valgant daugiau riebalų, reikia gaminti daugiau tulžies, tad ir medžiagos, iš kurios ji gaminama, prireikia daugiau. Šie du faktoriai tiesiogiai gali įtakoti cholesterolio rodiklių kilimą ketogeninės mitybos pradžioje.

Cholestrolis gaminamas iš specifinio pirmtako – acetyl koenzimo A (Acetyl CoA). Ši medžiaga tuo pačiu yra ir energijos molekulės pirmtakas. Tam, kad Acetyl CoA virstų energija, reikalinga kita molekulė – oksaloacetatas.

Ženkliai sumažinus suvartojamų angliavandenių kiekį, organizmas, norėdamas išlaikyti stabilų gliukozės lygį, pradeda gaminti ją pats, tam naudodamas oksaloacetatą (gliukoneogenezės procesas). Acetyl koenzimas A savo ruožtu kaupiasi ląstelių mitochondrijose iki pasiekia kritinę ribą, po kurios organizmas ims gaminti ketonus. Kadangi tiek ketonų, tiek cholesterolio pirmtakas yra tas pats – acetyl CoA, šalia ketonų adaptaciniame laikotarpyje laikinai gali ženkliai išaugti cholesterolio rodikliai, ypač, jei dėl specifinių būklių organizmas patiria jo poreikį.

Skydliaukės sutrikimai, ypač autoimuninis tiroiditas ir hipotireozė. Apie šių problemų sąsają tyli kardiologai, endokrinologai, šeimos gydytojai. Ką jau tyli, kai kurie, deja, gali atvirai pasijuokti ir pasakyti, kad skydliaukės sutrikimai niekaip nesusijusi su dislipidemija. Visgi galiu autoretetingai jus patikinti: sergant skydliaukės hipotireoze visada anksčiau ar vėliau pradės kilti cholesterolis. Esant skydliaukės hipotireozei suletėja visų organizmo sistemų veikla. Adekvatus virškinimas bei tuštinimasis – kertinės sąlygos savalaikiam cholesterolio pasišalinimui iš organizmo. Kadangi kūno energijos resursai sumažėja, tenka nuolat dėlioti prioritetus, kuri sistema bus aprūpinta pirmiausiai. Cholesterolio utilizacija ir pašalinimas nėra prioritetinės sritys.

Esant skydliaukės sutrikimams, energijos panaudojimo blokavimas ląstelėse sukelia jau aptarto cholesterolio pirmtako Acetyl CoA padidėjimą. Skirtumas nuo ketogeninės mitybos toks, kad esant hipotireozei ši būklė nei laikina, nei adaptacinė.

Diagnozuota hipotireozė kartu su cholesterolio paadidėjimu – ryškus ženklas, kad žmogus patiria energijos deficitą, mitochondrijos neveikia optimaliai. Trūkstant hormonų mitochondrija negali užtikrinti normalių metabolinių procesų, kaupiasi iki galo neišardyti produktai ir tai sukelia cholesterolio padidėjimą.

Apie skydliaukės veiklą, sutrikimus bei pagalbos sau būdus daugiau sužinoti galite įsigiję šį 8 paskaitų kursą su pagalbos grupe:

SKYDLIAUKĖS HORMONŲ PASIUTPOLKĖ

Virškinimo problemos. Tulžies skysčio gamybos arba pūslės veiklos sutrikimai, kepenų ligos, disbakteriozė, ilgainiui sukelianti uždegimines reakcijas žarnyne gali provokuoti cholesterolio kilimą. Cholesterolis, kaip ir daugelis kitų medžiagų, perdirbamos, utilizuojamos kepenyse, o pašalinamos per žarnyną kartu su išmatomis. Vis populiarėjantis ir jaunėjantis nealkoholinis kepenų suriebėjimas, dažnos tulžies pūslės problemos, organo pašalinimas, vidurių užkietėjimas – tiesioginės kylančio cholesterolio priežastys. Labai dažnai šias problemas siūloma spręsti įvairiais detoksikuojančiais kokteiliais ir žarnyno šluotomis. Šios priemonės gali būti ne tik neveiksmingos, tam tikrais atvejais jos gali stipriai kenkti ir sukelti rimtų pasekmių. Detoksikacija – natūralus ir kasdienis kas sekundę vykstantis procesas, kuriam padėti galime pirmiausiai į jį nesikišdami ir jo neapsunkindami. Žarnyno sveikata galime pasirūpinti eliminavę uždegimą jame sukeliančius produktus. Apie detoksikacijos procesą ir jo paslaptis bei pagalbą sau be stebuklingų kokteilių ir šluotu išsamiai kalbu šiuose mokymuose:

PASLAPTINGASIS DETOKSAS: ORGANIZMO DETOKSIKACIJA BE STEBUKLINGŲ PILIULIŲ, KOKTEILIŲ IR GLOTNUČIŲ

Infekcijos, ligos, ūmūs bei chroniški uždegimai, ypač vykstantys kraujagyslėse. Tai gali būti patirtos traumos, invazinės procedūros rezultatas. Cholesterolis – pagrindinė mūsų kūno statybinė medžiaga, tad jis stengiasi „lopyti“ pažeidimų vietas ląstelėje ar jos membranose. Labai dažnai cholesterolis gali kilti dėl uždegimo žarnyne. Neapsigaukite, tai ne tik būklė, kai jūs apsinuodijote ar jaučiate kažkokius simptomus. Ypatingai svarbus šiame kontekste – lėtinis, chroniškas uždegimas, pasireiškiantis itin nespecifiniais simptomais ir sunkiai fiksuojamas tyrimais. Uždegiminius procesus kraujagyslėse gali išduoti padidėjęs homocisteinas – laikoma, kad optimali jo reikšmė iki 8 mkmol/l. Apie chroniškų uždegimų priežastis, simptomatiką ir korekcijos būdus, esu sukūrusi mokymus, kuriuos sudaro elektroninė knyga, video įrašas ir mitybos planas:

SISTEMINIAI UŽDEGIMAI: KAIP SUPRASTI IR ĮVEIKTI UŽDEGIMĄ

Kraujagyslių ir širdies ligos, aterosklerozė, aukštas spaudimas. Statybinę cholesterolio funkciją aptarėme ne kartą. Kraujagyslių pažeidimai yra tiesioginė prielaida kilti cholesteroliui tam, kad būtų išvengta didelės problemos. Palyginimui įsivaizduokite, kad aptikote nedidelę skylę savo namų vamzdyne. Ar lauksite, kol vamzdis bus pažeistas pilnai, ar kviesite santechniką nedelsdami? Deja, kartais santechnikas tam, kad išspręstų problemą, turi aklinai uždaryti pažeistą vamzdį.

Nuolatinis stresas ir miego stygius. Pastoviai aukštas kortizolis – ilgalaikio streso, iš kurio žmogus neranda išėjimo, palydovas. Šis hormonas susijęs su begale organizmo funkcijų: imunitetu, virškinimu, tuštinimusi, kraujotaka, širdies darbu. Tuo pačiu kortizolio pokyčiai stipriai įtakoja kitų hormonų, veikiančių vadinamoje pagumburio-hipofizės-skydliaukės-lytinių liaukų-antinksčių ašyje. Sutrikusi kortizolio veikla turės įtakos skydliaukės funkcionavimui. Nuolat pakilęs pulsas, aukštas spaudimas provokuos kraujagyslių pažeidimus, į kuriuos bus siunčiama greitosios pagalbos brigada – cholesterolį gabenantys mažo tankio lipoproteinai.

Hormonų disbalansas. Absoliučiai visi mūsų kūne veikiantys hormonai tiesiogiai arba netiesiogiai susiję vienas su kitu. Jau aptarėme kortizolį ir skydliaukės hormonus, pakalbėjome apie metabolinį sindromą, kuris siejamas su atsparumu insulinui. Kita labai svarbi grupė, daranti įtaką cholesterolio lygiui – lytiniai hormonai, ypač estrogenai. Jų deficitą moterys dažniausiai patiria menopauzėje, tačiau ir vaisingo amžiaus dailiosios lyties atstovai (ir vyrai!) gali susidurti su šia problema. Estrogenai saugo kraujagyslių sieneles. Sumažėjęs estrogenų lygis sąlygoja jų pažeidimus ir kompensaciškai kylanti cholesterolį.

Genetinis faktorius. Kai kurie žmonės genetiškai linkę į aukštesnį cholesterolį, nes turi APOE4 geno mutaciją. Cholesterolis yra tiesioginis vitamino D pirmtakas. Kai gauname UVB spindulių tam tikru kampu, iš cholesterolio pradedamas gaminti šis hormonas. Tačiau kitą vertus, tiesioginiai saulės spinduliai ardo kitą gyvybiškai svarbų vitaminą B9.

Manoma, kad tamsi žmonių oda evoliuciškai atsirado kaip apsauginis mechanizmas, padedantis išsaugoti vitaminą B9. Savo ruožtu tamsi oda blokuoja saulės spindulius taip stipriai, kad vargiai gali vykti vitamino D gamyba. Dėl šios priežasties evoliucija pasirūpino genetine mutacija, dėl kurios kraujyje nuolat yra daugiau vitamino D pirmtako – cholesterolio. Tokiu atveju net minimaliam kiekiui spindulių prasiskverbiant pro odą šis gyvybiškai svarbus vitaminas vis tiek gaminasi. Laikoma, kad būtent tamsios odos savininkai dažniausiai turi genetinį APOE4 lūžį.

Visgi, jei esate labai šviesios odos, ši problema greičiausiai neaplenkė ir jūsų. Mat šviesi oda evoliucionavo kaip būdas sugerti kuo daugiau saulės spindulių gyvenant šiauriniuose arealuose. Ten mažai saulės ir mokslininkai kelia hipotezę, kad dėl šios priežasties evoliucija šiauriečiams lygiai taip pat „sulaužė” APOE4 geną. Daugiau cirkuliuojančio cholesterolio, daugiau galimybės jį paversti gyvybiškai svarbiu vitaminu D.

Kaip gi inuitai ir kitos šiaurės tautos, paklausite jūs? Juk jų oda tamsi, o gyvena jie net labai šaltomis sąlygomis ir beveik nemato saulės. Šios tautos labai mažai migravo, o jų gyvenimo būdas per šimtmečius beveik nesikeitė. Tai bene vienintelė populiacija, galinti pasigirti tuo, kad jų racione apstu vitamino D. Riebios šaltavandenės žuvys ir jų organai padeda šiaurinėms tautoms palaikyti adekvatų vitamino D lygį net retai matant saulę.

Iš viso šio seka išvada, kad adekvataus vitamino D palaikymas kraujyje taip pat prisideda prie cholesterolio reguliacijos. Ir nepamirškite – jis gaminamas tik tada, kai saulė veikia pliką odą, t.y. bet kokie rūbai, SPF ar kitos priemonės vitamino gamybą blokuoja.

APOE4 genas, kažkada evoliucijos eigoje padidinęs išgyvenimo galimybes, šiais laikais atsisuko prieš mus, mat dabartinės aplinkos sąlygos provokuoja uždegimines reakcijas, padidėjusį spaudimą, tad ir aukštas cholesterolis tampa rizikos veiksniu. Beje, europiodinės rasės atstovams APOE4 lūžis didina Alzheimerio riziką.

Nestebuklingos piliulės

Nėra nei vieno papildo ar vaisto, galinčio išspręsti kompleksinę problemą. Kai kurie papildai turės teigiamos įtakos sveikatai, bet tik su sąlyga, kad atliks tiesioginę savo funkciją – papildyti kitas taikomas priemones keičiant savo gyvenimo būdą. Jokia tabletė negelbės, jei miegoti eisite paryčiais, dieną praleisite surakinti streso ir nejudėdami bei valgydami bevertį maistą. Jei šio straipsnio esmę supratote teisingai ir pirmuosius žingsnius link pokyčių padarėte nelaukdami pirmadienio ar naujų metų, tuomet į pagalbą papildomai galite pasitelkti šiuos preparatus:

Omega 3 esančios EPR ir DHR efektyviai slopina uždegimines reakcijas bei turi teigiamos įtakos kraujagyslių sveikatai. Rekomenduojama, kad bendra EPR ir DHR (ne bendrai Omega3!) suma būtų bent 1 gramas per parą.

Natokinazė gaminama iš nato pupų, plačiai naudojamų Japonijos virtuvėje. Papildas pasižymi trombų susidarymą mažinančiu poveikiu, prisideda prie aterosklerozės kontrolės. Vartojant kartu su kraują skystinančiais preparatais, pavyzdžiui, aspirinu, gali trikdyti krešėjimą, todėl būtinai atsižvelkite į kitus geriamus vaistus. Rekomenduojama dozė 10800 fibrino vienetų (FU).

Vitaminas B3 niacino forma terapinėmis dozėmis. Perdozavimo rizika kol kas netirta, todėl būtina gydančio specialisto kontrolė. Gali kelti DTL (gerojo cholesterolio) lygį ir mažinti trigliceridus. Vartojant terapinėmis dozėmis dažnai sukelia karščio bangas ir paraudimą, adatėlių pojūtį ant veido, alkūnių, kelių linkio. Tai ne netoleravimo ar perdozavimo simptomas, tokia reakcija normali.

5-LOX Inhibitor – specifinis fermentas, blokuojantis uždegimą slopuojančių medžiagų gamybą. Norintiems nerti giliau: 5-lipoksigenazė blokuoja leukotrienų – iš arachidono rūgšties gaminamų riebalinių uždegimo mediatorių sintezę. Papildas dažniausiai naudojamas astmos, sąnarių skausmų, aterosklerozės ir kitų uždegimų atvejais.

Mityba, adekvatus fizinis judėjimas, miegas ir gebėjimas valdyti stresą itin dinamiškame pasaulyje yra keturi kertiniai stulpai ant kurių stovi sveikata. Savaime suprantama, kad cholesterolio apykaitai bei jos sutrikimams visi išvardinti faktoriai turės lemiamą reikšmę. Dažnai tenka išgirsti, kad genetika nulemia žmogaus gyvenimą, tačiau mokslininkai nustatė, jog genų įtaka siekia vos 15%, o beveik 80% nulemia pasirinktas gyvenimo būdas. Kaip ir visi kiti sutrikimai, pakilusio cholesterolio korekcija turėtų prasidėti nuo priežasčių sprendimo. Jei jūsų gyvenimo būdas ir mityba lemia blogą savijautą ir pakitusius tyrimų rodiklius, pokyčius turėtumėte pradėti ne vaistinėje, o namuose, ypač – šaldytuve ir virtuvės spintelėse.