Pasirašyti į 
Virškinimo traktas. Autoimuninis gastritas
Gastritas – tai chroniškų, uždegimo sukeltų ligų grupė. Pagal kilmę susirgimas skirstomas į 5 segmentus:
Išorinių faktorių sukeltas gastritas. Išoriniais faktoriais laikomi alkoholis, vaistai, cheminiai junginiai, refliuksas tulžimi.
Infekcinis gastritas, kurį sukelia H. Pylori ir kitos bakterijos, virusai, parazitai, grybeliai.
Kitų ligų sukeltas gastritas (vaskulitas, Krono liga).
Gastritas, kurį sukėlė specifinės priežastys: limfocitinis, alerginis, eozinofilinis gastritas.
Autoimuninis gastritas. Apie pastarąjį noriu pakalbėti išsamiau.
Autoimuninis gastritas – tai lėtinė skrandžio gleivinės uždegiminė liga. Vartodama žodį „lėtinė“ noriu pabrėžti, kad kaip ir daugelis kitų lėtinių ligų ji tiesiogiai susijusi su gyvenimo būdu ir ypač – žarnyno sveikata. Autoimuninės ligos randasi, kai organizmo imunitetas klaidingai atakuoja savo paties ląsteles. Tikrosios autoimuninių ligų priežastys išlieka paslaptyje, tačiau viena iš realiausių prielaidų – imunitetas skirtingas organizmo vietas supainioja su potencialiai žalingais antigenais, patenkančiais iš išorės (dažniausiai su maistu). Labai dažnai prie tokio organizmo išprotėjimo atveda vadinamas pralaidaus žarnyno sindromas, dėl kurio antigenai patenka į kraujotaką.
Antigenai pasižymi mimikrija, t.y. jie geba maskuotis, apsimesdami organizmo komponentais. Šitaip imuninė sistema supainiojama ir gali pradėti pulti save.
Autoimuninio gastrito fone pamažu nyksta skrandžio gleivinė (atrofinis gastritas) ir mažėja skrandžio rūgšties bei virškinimo fermentų gamyba. Taip pat slopinamas vidinio Kaslo faktoriaus gamyba, be kurio negali pasisavinti vitaminas B12 – kritinis elementas visai nervų sistemai bei DNR. Sumažėjęs skrandžio rūgštingumas ir B12 deficitas užkuria tikrą pasekmių kaskadą: nesisavina baltymai, mineralai, auga patogeninės bakterijos, grybai ir virusai, didėja H. Pylori infekcijos ir kolonizacijos rizika.
Autoimuninis gastritas – gana reta patologija, fiksuojama 2–5 % visų lėtinio gastrito atvejų, tačiau ji gali būti nepakankamai diagnozuojama, nes dažnai ilgą laiką būna besimptomė arba simptomai pasireiškia palaipsniui. Taip pat noriu pabrėžti, kad autoimuninis gastritas dažniausiai būna susijęs su kitomis autoimuninėmis ligomis – pvz., Hashimoto tiroiditu, 1 tipo diabetu, vitiligo ir kitomis. Ilgą laiką autoimuninis gastritas (kaip ir visos kitos autoimuninės problemos) gali išlikti nepastebimas, nes būna besimptomis, kol galiausiai pasireiškia chroniška B12 stoka, virškinimo problemomis ir ir įvairiais nespecifiniais simptomais.
Kada galima įtarti autoimuninį gastritą?
✔ Jei yra nuolatinis skrandžio diskomfortas (ypač be aiškios priežasties).
✔ Jei diagnozuota B12 stokos anemija ar perniciozinė anemija.
✔ Jei yra kitos autoimuninės ligos šeimos anamnezėje.
✔ Jei randama padidėjusi gastrino koncentracija kraujyje be aiškios priežasties.
Autoimuninio gastrito simptomai
Pradinėje stadijoje jokių simptomų gali nebūti, bet ilgainiui gali pasireikšti:
▪️ Virškinimo sutrikimai: sunkumas skrandyje, raugėjimas, pykinimas.
▪️ Rėmuo arba sumažėjęs skrandžio rūgštingumas: pilvo pūtimas po baltyminio maisto, blogas kvapas iš burnos, nesinori mėsos.
▪️ B12 trūkumo požymiai: silpnumas, galvos svaigimas, dilgčiojimas galūnėse, atminties sutrikimai.
▪️ Geležies deficito simptomai: blyški oda, plaukų slinkimas, nagų trapumas, nėra energijos, sunku kvėpuoti.
Kaip diagnozuojamas autoimuninis gastritas?
Laboratoriniai tyrimai:
✔ Vitaminas B12 – chroniškas deficitas. Turiu pabrėžti, kad vitamino B12 tyrimas kraujyje nėra 100% patikimas, tačiau indikaciją suteikti gali.
✔ Gastrinas (Gastropanel tyrimas) – padidėjęs (nes nesigaminant pakankamai skrandžio rūgšties organizmas kompensuoja skatindamas gastrino gamybą).
✔ Pepsinogenas I / Pepsinogenas II (Gastropanel tyrimas) – sumažėjęs pepsinogeno I lygis rodo skrandžio gleivinės atrofiją.
✔ IgG antikūnų prieš parietalines ląsteles tyrimas
Instrumentiniai tyrimai:
✔ Skrandžio endoskopija su biopsija bent 5 taškuose – tiksliausias metodas, leidžiantis įvertinti gleivinės atrofiją.
✔ Histologinis tyrimas – biopsijos metu galima nustatyti, ar yra imuninių ląstelių infiltracija bei parietalinių ląstelių destrukcija.
✔ 24 valandų pH-metrija – rodo, ar skrandyje trūksta rūgšties (daugeliu atvejų pH >4).
Endoskopu atrofijos diagnozuoti negalima, būtinas tyrimas mikroskopu.
Gydymas: ką galima padaryti?
Nors autoimuninio gastrito kaip ir bet kokios kitos autoimuninės ligos negalima visiškai išgydyti, galima valdyti jo pasekmes ir simptomus bei kontroliuoti ligos eigą. Pabrėšiu, esant autoimuninėms ligoms serga ne konkretus organas (šiuo atveju skrandis). Serga imuninė sistema, atakuojanti tam tikrą organą ir sukelianti jame pažeidimų.
✅ Kontroliuokite ir, jei reikia, suplementuokite B12, geležį, B9. Labai svarbu, kad pasirinktumėte medžiagas natūraliomis, įsisavinamomis formomis. Apie vitaminus ir mineralus esu parašiusi išsamų vadovą:
Jei Kaslo faktoriaus gamyba sutrikusi visiškai ir geriamas B12 nepasisavina net vartojant didelėmis dozėmis, apsvarstykite injekcinius preparatus pasitarę su gydytoju.
✅ Palaikykite skrandžio rūgšties gamybą ir ypač atsakingai rūpinkitės gleivinės sveikata.
✅ Virškinimo fermentai (proteazės, lipazės, amilazės) – padeda kompensuoti virškinimo sutrikimus. Vartoti tik pasitarus su gydytoju ar sveikatos specialistu.
✅ Sergant autoimuniniu gastritu didėja skrandžio vėžio rizika padidėja, būtina reguliairiai atlikti tyrimus.
✅ Mityba: autoimuninis protokolas su vėlesniu produktų provokatorių grąžinimu bei būklės stebėjimu. Apie autoimuninį protokolą informacijos rasite čia:
