Helicobacter pylori – tai spiralės formos bakterija, kuri gyvena (ir išgyvena, mat apie nepalankią skrandžio terpę jau kalbėjome) žmogaus skrandyje ir gali sukelti gastritą, opas ir net padidinti skrandžio vėžio riziką. Manoma, kad mažiausiai 50% pasaulio gyventojų yra užsikrėtę H. Pylori, bet ne visi jaučia simptomus ir ne visiems reikia šią bakteriją gydyti.

Kaip H. pylori patenka į organizmą?

Iš tiesų mokslas į šį klausimą tikslaus atsakymo dar neturi, tačiau yra iškeltos kelios prielaidos. Kiek jos teisingos šiai dienai atsakyti sunku.

Užsikrėtimas dažniausiai įvyksta vaikystėje, bet gali pasitaikyti ir suaugusiems.

🔹 Per užterštą maistą ar vandenį – jei vanduo ar maistas yra užkrėstas bakterijomis.

🔹 Per kontaktą su seilėmis – bučiuojantis, valgant iš tų pačių indų, rūkant tą pačią cigaretę, kaljaną.

🔹 Per blogą higieną – jei rankos nėra plaunamos po tualeto ar prieš valgį.

🔹 Per užterštus paviršius – bakterijos gali būti ant indų, stalo įrankių, viešose vietose, ant diagnostinės įrangos.

Kaip ir bet kokias bakterijas, akivaizdžiai pavojingas ar sąlyginai patogenines, virškinimo trakto apsauginiai barjerai Pylori turėtų nukenksminti ir neleisti jai užsiveisti. Kaip pamatysime, ši bakterija turi puikius adaptacinius mechanizmus, leidžiančius jai prisitaikyti prie gyvenimo itin aršiomis sąlygomis. Be to, tam tikrais atvejais organizmo apsauginės barjerinės sistemos būna nusilpusios. H. Pylori ir kitų patogeninių mikroorganizmų iššvešėjimas visuomet yra nusilpusios imuninės sistemos požymis.

Taigi, faktoriai, įtakojantys silpnesnę organizmo apsaugą:

🔻 Imunosupresija;

🔻 Didelis fizinis krūvis (profesionalūs sportininkai nėra patys sveikiausi žmonės);

🔻 Stresas;

🔻 Infekcijos;

🔻 Žalingi įpročiai;

🔻 Mažas judrumas;

🔻 Prastas racionas (rūkyti produktai, marinadai, perdirbtas maistas);

🔻 Reti valgymai didelėmis porcijomis.

_{Aptikus aktyvią H. Pylori, pirmiausia turėtumėte pasrūpinti imunitetu. Tai akivaizdus ženklas, kad jūsų apsauginės sistemos neveikia optimaliai.}

Kaip H. pylori išgyvena skrandyje? Juk kalbėjome, kad jo aplinka yra kaip Marso paviršius žmogui – itin agresyvi bet kokiems įsibrovėliams, kad ir kokius kėslus jie turėtų.

H. pylori prisitaikymo mechanizmai:

✔ Gamina ureazę – fermentą, kuris skaido šlapalą į amoniaką bei neutralizuoja skrandžio rūgštį taip sumažindama rūgštingumą aplink save. Padidėjusį iškvepiamo amonjako kiekį gali fiksuoti specifiniai kvėpavimo tyrimai.

✔ Slėpiasi skrandžio gleivinėje – bakterija įsiskverbia į skrandžio gleivinę ir taip išvengia rūgšties poveikio. Fermentas mucinazė, kurią išskiria Pylori, praskiedžia muciną, saugantį mūsų skrandžio gleivinę nuo skrandžio rūgšties. Tai padeda bakterijai įsitvirtinti ant skrandžio epitelio. Formuojasi kolonijos, kurios uždengiamos bioplėvemis. Bioplėvės veikia it vėžio ar sraigės kiautas – prasibrauti pro jį vaistams, tame tarpe antibiotikams itin sunku.

✔ Keičia imuninį atsaką – ji gali slopinti organizmo gynybą, todėl imuninė sistema ne visada bakteriją aptinka ir sunaikina.

H. Pylori gamina ir kitų fermentų ir toksinų, provokuojančių uždegimą skrandžio gleivinėje. Bakterija, kaip jau minėjau, gamina ureazę, ardančią šlapalą ir verčiančią jį į amonjaką. Vis stipriau neutralizuojamas skrandžio rūgštingumas. Organizmas bando kompensuoti trūkumą gamindamas daugiau gastrino, kad šis savo ruožtu skatintų skrandžio rūgšties sintezę.

Prasideda užburtas ratas: mažėja mucino (gleivinės apsauginio sluoksnio), skiriasi vis daugiau skrandžio rūgšties tam, kad būtų neutralizuojamas Pylori fone gaminamas amonjakas, auga bakterijos kolonijos. Be mucino gleivinė tampa labai pažeidžiama ir jai tenka vis daugiau rūgšties. Pradeda skaudėti skrandį, ypač nevalgius. Po truputį pradeda formuotis žaizdos, kurias mes vadiname opomis.

Optimalus pH Pylori kolonizacijai yra 4-6. Taigi, bakterija sąmoningai siekia sumažinti skrandžio rūgštingumą, kad susikurtų sau idealias sąlygas. Net kai skrandžio rūgštingumas optimalus, apie 1-2 pH, ji geba išgyventi ir gali pereiti į kokų formą, gaminančią ureazę labai mažais kiekiais. Tokiu atveju pagrindinis H. Pylori nustatymo metodas – ureazės testas, negebės diagnozuoti užsikrėtimo bakterija.

Taigi, galime padaryti labai svarbią išvadą: Pylori – tai nėra lygybės ženklas sumažėjusiam skrandžio rūgštingumui. Kai kuriais atvejais rūgštingumas gali išlikti normalus, kai kuriais padidėjęs, bet ilgainiui jis linkęs mažėti. Pagrindiniai bakterijos sukelti pažeidimai vyksta gleivinėje. Nesuveikus apsauginiams faktoriams ir bakterijai kolonizavus gleivinę gali kilti gastritas, opos.

_{H. Pylori maitinasi geležimi. Chroniškas šio mineralo deficitas turėtų paskatinti išsitirti}

H. Pylori, labai gerai adaptuojasi. Jau minėti sugebėjimai prisitaikyti prie itin rūgščios terpės nėra vienintelė maskuotė. Bakterija geba ne tik pereiti į „miegančią“ formą. Ji apgaudinėja imunitetą, slopina ląsteles „rijikes“, kurios turėtų bakteriją sunaikinti, geba vogti ir maitintis geležimi bei dažnai laikoma onkologiją provokuojančiu faktoriumi. Kitą vertus, diagnozuota Pylori neturint nerimą keliančių simptomų neturėtų būti radikaliai gydoma. Lietuvoje šiuo metu, deja, neatliekami onkogeniškumo patikrinimo tyrimai, leidžiantys identifikuoti pavojingiausius bakterijos štamus: CagA+ (veikia skrandžio sienelės ląstelės viduje) ir VagA+ (veikia ląstelės paviršių, dvylikapirštę žarną). Abu štamai laikomi onkogeniniais, siejami su padidėjusia vėžio rizika skrandyje arba dvylikapirštėje žarnoje. Be to, VacA štamai pažeidžia žarnyno epitelio barjerą, dėl to prarandama geležis, nikelis, amino rūgštys.

Kokie simptomai gali paskatinti išsitirti dėl H. Pylori?

📛 Skrandžio skausmas (ypač tuščiu skrandžiu ar naktį), kuris praeina pavalgius;

📛 Rėmuo, refliuksas;

📛 Pilvo pūtimas, raugėjimas;

📛 Pykinimas, vėmimas;

📛 Apetito sumažėjimas ar svorio kritimas;

📛 Blogas burnos kvapas;

📛 Kariesas, paradontitas, gingvitas;

📛 Atopinis dermatitas, dilgėlinė, bėrimai, rožinė;

📛 Geležies deficitas ir/arba anemija;

📛 Aterosklerozė;

📛 Pakilęs spaudimas.

⠀

Kaip diagnozuojama H. Pylori?

Ureazės kvėpavimo testas – išgeriama medžiaga su karbamidu, o iškvėpiamas oras analizuojamas. Tai vienas patikimiausių metodų, tačiau gali duoti klaidingus rezultatus, jei vartojami antibiotikai, bismuto preparatai ar vaistai, slopinantys skrandžio rūgšties gamybą. Be to, ne tik Pylori skiria ureazę, todėl galima gauti klaidingai teigiamą testą. Visgi šiai dienai tai vienas patikimiausių tyrimo būdų.

Helicobacter pylori išmatų antigenų testą vertinčiau kaip antrą pagal patikimumą. Jis gali būti klaidingas, jei retai tuštinatės, jums užkietėję viduriai, nes tuomet bakterijos išmatose pasiskirsto ne tolygiai. Protonų siurblio inhibitoriai (PPI) (pvz., omeprazolas, pantoprazolas), antibiotikai, bismuto preparata sumažina bakterijų kiekį, todėl testas taip pat gali būti klaidingai neigiamas.

Kraujo tyrimas – nustato antikūnus, bet negali atskirti aktyvios infekcijos nuo buvusios, tad negali būti taikomas žmonėms, jau gydžiusiems Pylori. Antikūnai kraujyje gali būti vertinami tik identifikuojant bakteriją pirmą kartą. IgM tipo antikūnai rodo ūmų, neseniai įvykusį organizmo „susitikimą” su patogenu. IgG rodo praeityje arba dabar turimą infekciją. Teigiamas žymuo nebūtinai reiškia kad sergate šiuo metu, nes išlieka ilgą laiką po bakterijos gydymo. IgG titrų „gydyti“ nerekomenduoju, nes tai – imuniteto atmintis.

Gastroskopija su biopsija – atliekama jei įtariamos opos ar kitos komplikacijos.

Netiesiogiai Pylori galima įvertinti atlikus Gastropanel tyrimą.

Prieš bet kurį tyrimą būtinai bent 2 savaites nevartokite skrandžio rūgštingumą blokuojančių vaistų (antacidų arba protonų siurblio inhibitorių), antibiotikų, bent 4 savaites nenaudokite Bismuto preparatų.

Nustatė Pylori, o kas toliau?

Teigiamas H. Pylori rezultatas nėra indikacija pulti naikinti bakteriją radikaliais metodais. Ne visiems žmonėms, turintiems H. pylori, reikalingas gydymas. Jei nėra simptomų ar gleivinės pažeidimų, bakterija gali būti tiesiog stebima.

Mokslininkai atrado specifinius genus – IFNGR1, IL-1β, kurie lemia padidintą riziką H. Pylori infiltracijai.

Šiek tiek statistikos:

Iki 70 % infekcijos atvejų būna besimptomiai

🔸 Po sėkmingo H. Pylori sunaikinimo antibiotikais pakartotinai per 3 metus užsikrečia 32%, po 5 metų 87%, o po 7 iki 90% pacientų.

🔸 Po nesėkmingo H. Pylori naikinimo metus laiko nerekomenduojama kartoti gydymo kursą.

🔸 Pylori 2 – 2,5 kartų padidina skrandžio onkologijos riziką, tačiau diagnozuotas skrandžio vėžys buvo maždaug 1% infekuotųjų.

Kada H. Pylori tampa pavojinga?

🔹 Kai sukelia lėtinį uždegimą – gastritą

🔹 Kai pažeidžia gleivinę sukeldama skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opas

🔹 Kai ilgainiui sukelia gleivinės atrofiją ir padidėja skrandžio vėžio rizika

🔹 Kai šeimos anamnezėje yra skrandžio onkologijos atvejų.

Jei nuolat jaučiate skausmą ties krūtinkauliu, po maisto sunku, pykina, kyla rūgštys, sutriko tuštinimasis, nuolat pūčia pilvą, kartu su teigiamu Pylori tyrimo atsakymu tai jau būtų prielaida bakteriją eradikuoti. Kitu atveju gydyti vos aptikus bakteriją vargu ar turės prasmės. Nepamirškite, kad Pylori turi dauguma suaugusių, o jei gyvenate ne vienas, tikėtina, visa šeima bus nešiotojai, tačiau pasikartosiu – ne visiems ši bakterija sukels neigiamų pasėkmių. Eradikacinis gydymas, kaip netrukus matysite, gana agresyvus.

Gydymas

Jei aptikta bakterija elgiasi gruoboniškai ir sukelia aptartų problemų (gastritas, gleivinės pažeidimas, atrofija), gydytojas pasiūlys tradicinę schemą – du antibiotikus ir skrandžio rūgšties gamybą blokuojantį vaistą (protonų siurblio inhibitorių). Pastarieji skiriami, nes stipriai padidina antibiotikų efektyvumą (kelis, o kartais net šimtus kartų prailgina vaisto irimo laiką). Kartais pridedami bismuto preparatai gleivinės palaikymui. Gydymas trunka 10-14 dienų.

Gydymo metu rekomenduojama vengti produktų, stimuliuojančių gleivinę:

⭕️ Kava

⭕️ Juoda arbata

⭕️ Gazuoti gėrimai

⭕️ Pirpirai, aštrūs prieskoniai

⭕️ Perdirbti mėsos gaminiai

⭕️ Šokoladas

⭕️ Alkoholis

⭕️ Rūgštūs produktai, citrusiniai ir lektinai, esantys riešutuose, sėklose, grūduose ir ankštiniuose

⭕️ Pieno produktai (galima ožkos jogurtą).

Tradicinės terapijos simptomatiką (pykinimą ir tt) gali palengvinti berberinas bei Saccharomyces boulardii bakterijos. Berberinas pats savaime turi bakterijų slopinimo, antimikrobinį, priešgrybelinį poveikį, nukreiptą prieš Pylori. Vartojant antibiotikus ir bent porą savaičių po jų rekomenduoju vartoti probiotikus: raugintas daržoves ir/arba papildus, kuriuose būtų bent 20 miliardų aktyvių bakterijų ir Lactobacteria reuteri, Lactobacteria lactis, Lactobacteria acidophilus štamai.

Praėjus 4 savaitėms nuo antibiotikų kurso pabaigos galima patikrinti terapijos efektyvumą.

Rekomenduojami tyrimai:

✅ Ureazės kvėpavimo testas (13C arba 14C) – auksinis standartas

✅ Išmatų antigenų testas – sąlyginai patikimas, jei nėra vidurių užkietėjimo

Netinkami tyrimai po gydymo:

🚫 Serologinis (IgG antikūnų) kraujo testas – antikūnai gali išlikti ilgai, todėl jis nerodo aktyvios infekcijos

Jei tyrimą atliksite per anksti, bakterija gali būti laikinai nuslopinta, bet ne visiškai sunaikinta, todėl testas gali būti klaidingai neigiamas.

Kaip padėti skrandžiui ir imunitetui?

H. Pylori suaktyvėjimas – gyvenimo būdo pasekmė. Kaip ir minėjau, labai didelė populiacijos dalis yra nešiotojai, tačiau ne visiems ši bakterija sukelia neigiamų pasekmių. Kalbant apie bakterinį išvešėjimą, ar jis būtų skrandyje, ar žarnyne, pirmiausia reikia užduoti klausimą: kas nutiko mano barjerinėms sistemoms? Kodėl nesuveikė imunitetas ir/ar apsauginės funkcijos virškinimo trakte? Būtent į šias sistemas pirmiausiai turi būti nukreiptos korekcijos priemonės.

Joks gyjimas neįmanomas be kokybiško miego ir nesureguliavus streso. Ne veltui nuolatinis stresas ilgą laiką buvo siejamas su skrandžio opomis. Be abejo, verta peržiūrėti savo racioną, pirmenybę teikiant tik natūraliems, neperdirbtiems produktams be ilgo sudedamųjų dalių sąrašo. Praktikoje aš visada siūlau išmėginti 3B mitybą – be cukraus, be glitimo, be pieno produktų. Visi trys išvardinti dirgikliai gali turėti neigiamos įtakos imunitetui, todėl jų atsisakius arba sumažinus iki minimumo sveikatos būklė gali pagerėti savaime.

Yra tam tikrų priemonių, gebančių slopinti Pylori augimą ir gal būt netgi pažaboti bakteriją, jei ši nėra stipriai išvešėjusi ir nesukėlė jau aptartų neigiamų pasekmių.

Kai kurie minimi preparatai yra daugiafunkciniai. Jie skatina rūgšties sekrecija, prisotina vitaminais ir mineralais, stimuliuoja viso virškinimo trakto veiklą. Nepamirškite, kad virškinimo traktas veikia kaip viena sistema. Esant rūgštingumo sutrikimui, prastai skirsis tulžis, neefektyviai gaminsis virškinimo fermentai, blogai bus virškinami ne tik baltymai, bet ir riebalai, angliavandeniai, nesisavins maistinės medžiagos. Kiekviena virškinimo trakto problema sukelia kompleksines ir kaskadines pasekmes.

Priemonės, kurios neigiamai veikia H. Pylori bakteriją:

Žaliosios arbatos katechinai slopina ureazę, taigi trukdo bakterijai prisitvirtinti.

Mastika naudojama gleivinių gydimui, uždegimų slopinimui, turi antibakterinį poveikį.

Laktoferinas – pristabdo geležies nutekėjimą, veikia kaip imunomoduliatorius.

Pipirmetės/raudonėlio aliejai.

Probiotikai ypač Saccharomyces Boulardii, Lactobaciluus planctarum padeda sumažinti bakterijų kiekį ir pagerina gydymo efektyvumą.

Cinkas – antibakterinis elementas. Stimuliuoja regeneraciją, skatina gleivinės regeneraciją, slopina oksidacinį stresą. Ypač rekomenduojamas cinko karnozinas.

Vitaminas C – antioksidantas, imuniteto moduliatorius.

Aloe vera, L-Glutaminas – gleivinių gydymui, silpnina bakterijos prisitvirtinimą.

Brokoliai, česnakai stabdo bakterijos kolonizaciją.

Vaistinė sviliarožė, pasižymi antibakterinės savybėmis.

Iberogast – padeda skrandžio rūgšties sekrecijai, veikia priešuždegimiškai, skatina skrandžio ir viso virškinimo trakto motoriką.

Imbieras (tačiau negalima esant opoms, gastritui, gastroduodenitui, esant padidėjusiam rūgštingumui).

Saldymedis DGL

Kaip gali atrodyti preliminarus 4-8 savaičių trukmės Pylori eradikavimo protokolas?

🔹 Kadangi H. Pylori kolonizuodama skrandį formuoja plėves, bet koks gydymas pirmiausiai turėtų prasidėti nuo preparatų, gebančių jas pažeisti. Terapija, nukreipta prieš bioplėves iš tiesų turi trųkti prieš, per ir po gydymo. Pradedama nuo 1 preparato. Į pagalbą būtina pasitelkti sorbentus, bent jau elementarų angliuką. Šiuo metu nevartokite kalcio, magnio, cinko, geležies, nes šie padeda augti bioplėvėms. Taikant priešplėvelinę terapiją gali paūmėti senos ligos (pvz., cistitai, Candida). Preparatai veikiantys bioplėves: Candida Support, Monolaurinas, Serrapeptazė, Nattokinazė. Monolaurinas efektyvus ir nuo stafilokoko bei virusų.

🔹 Eliminacinė dieta (3B, renkantis kuo natūralesnius produktus ir kuo švelniau juos apdorojant) ir detoksikacijos procesų palaikymas. Tulžies tekėjimas, žarnyno veikla, reguliarus tuštinimasis.

🔹 Juodasis kmynas (tik sėmenys) 2 sav prieš antibiotikų terapiją 2 kartus per dieną po valgio arba jo metu. Panašus poveikis į Bismutą – saugo gleivines, tačiau gali kiek mažinti rūgštingumą. Patartina malti kavamalėje, vartoti po 1 a.š. Vartojant kapsulėmis – po 1000 mg. Negalima nėščioms, maitinančioms, po infarkto, insulto, išemijos, tromboflebito, trombų atvejais, nešiojant krūtų implantus poveikis dantų implantams nėra žinomas), esant pažeistoms virškinimo trakto gleivinėms.

🔹 Saldymedis DGL 2-4 tabletės 3 k dienoje (apie 300 mg). Mažina Pylori augimą, antibakterinis poveikis, apvelka gleivinę.

🔹 Monolaurinas 2000 g per kelis kartus 15-30 min prieš valgį. Proteolitinis efektas, plius antibakterinis, antivirusinis poveikis.

🔹 Serrapeptazė 250000 PC atskirai nuo maisto (bent 1 val prieš ir 2 val po).

🔹 Mastika po 500 mg 2 kartus per dieną tarpuose tarp maisto, nevalgius. Baktericidinis poveikis.

🔹 Enterolis arba angliukas nakčiai, atskirai nuo visų preparatų.

🔹 Raudonėlio arba pipirmetės aliejus. Antiseptikas. Rinkitės kokybišką terapinės klasės eterinį aliejų, kurį leidžiamą vartoti su maistu.

🔹 Cinko karnozinas. Antibakterinis, slopina bakterijų augimą, stimuliuoja audinių regeneraciją, didina gleivių gamybą. Vartoti prieš valgį.

🔹 NAC 600-1200 mg detoksikacijos procesų palaikymui. Preparatas taip pat skaido bioplėves, muciną, išveda gleives (o mums reikia ją atnaujinti ir išvesti bakterijų gleives, plėves). Vartoti 30 min prieš valgį. Jei dirgina skrandį, vartoti 1,5 val po valgio.

🔹 Aloe vera 1 kapsulė 2 k. per dieną 30 min prieš valgį arba Raudonoji guoba (ulmus rubra) 2 kapsulės su 350 ml šilto vandens.

🔹 Esant opoms galima įtraukti šaltalankių aliejų, vitaminus A ir E (tik būtinai natūraliomis jų formomis!).

🔹 Probiotikai, pavyzdžiui, Lactobif 30 arba 100. Geriausia vartoti atskirai nuo valgio.

Visi preparatai turi būti įvedami po vieną, kas 3-5 dienas sekant savijautą ir simptomatiką.