Savo individualiose konsultacijose nusiskundimų virškinimu išgirstu labai dažnai. Vieniems savijauta pagerėja pradėjus valgyti lėčiau, kruopščiau kramtyti ir sustoti dar prieš atsirandant jausmui „tuoj sprogsiu“. Kitiems reikia daugiau laiko, priežasties paieškų ar net gydymo. Juk ne kiekvieną sunkumą po valgio galima paaiškinti paskubomis prarytu kąsniu.

Skrandis – raumeninis organas, prisitaikantis prie gaunamo maisto ir skysčių tūrio. Valgant jo sienelės atsipalaiduoja, bet labai didelės porcijos gali sukelti nemalonų pilnumą ir sustiprinti refliukso simptomus.

Ką veikia skrandis?

Kaip jau aptarėme ankstesnėse dalyse, virškinimas prasideda burnoje, o skrandyje tęsiamas. Čia maistas maišomas su skrandžio sultimis ir palaipsniui ruošiamas kelionei į plonąją žarną.

Pagrindiniai skrandžio darbai:

• Pradėti baltymų skaidymą. Fermentas pepsinas skaido baltymus į mažesnius fragmentus. Jų virškinimas vėliau tęsiamas plonojoje žarnoje.
• Sukurti rūgščią aplinką. Druskos rūgštis (HCl) padeda išskleisti baltymų struktūrą, aktyvina pepsiną ir sudaro jam tinkamas veikimo sąlygas. Rūgšti aplinka taip pat padeda apsisaugoti nuo dalies su maistu patenkančių mikroorganizmų.
• Maišyti ir perduoti maistą. Skrandžio raumenys maišo maistą su sultimis. Susidariusi pusiau skysta masė, vadinama chimusu, porcijomis perduodama į dvylikapirštę žarną.
• Gaminti vidinį (Kaslo) faktorių. Šis baltymas būtinas vitamino B12 pasisavinimui plonojoje žarnoje.

Skrandis nėra pagrindinė maistinių medžiagų pasisavinimo vieta. Didžioji jų dalis į kraują ar limfą patenka plonojoje žarnoje. Skrandžio užduotis – pirmiausia priimti, apdoroti ir palaipsniui perduoti maistą toliau.

Kokius signalus siunčia skrandis?

🔸 Skausmas ar deginimas viršutinėje pilvo dalyje.

🔸 Ankstyvas sotumas – jausmas, kad jau gana, nors suvalgyta mažiau nei įprastai.

🔸 Nemalonus pilnumas ar sunkumas po valgio.

🔸 Pykinimas.

🔸 Pilnumo ar pūtimo pojūtis viršutinėje pilvo dalyje.

🔸 Dažnas, varginantis raugėjimas.

🔸 Išmatų tyrime nustatytas padidėjęs nesuvirškintų raumeninių skaidulų kiekis.

Dalis šių simptomų vadinami dispepsija. Tai simptomų grupė, o ne viena konkreti liga.

Kartu gali pasireikšti ir rėmuo ar skrandžio turinio grįžimas į stemplę. Šie simptomai labiau būdingi refliuksui, apie kurį kalbėjome ankstesnėje serijos dalyje.

Kada kreiptis į gydytoją?

Vienkartinis sunkumas po gausios vakarienės ir nuolat pasikartojantis diskomfortas – skirtingos situacijos. Jei simptomai nepraeina, kartojasi ar trukdo įprastai valgyti, verta pasitarti su gydytoju.

Neatidėliokite konsultacijos, jeigu:

• Be aiškios priežasties krinta svoris.
• Darosi sunku ar skausminga ryti.
• Kartojasi vėmimas.
• Nuolat stinga apetito arba sotumas atsiranda suvalgius vos kelis kąsnius.
• Nustatyta neaiškios kilmės geležies ar vitamino B12 stoka, mažakraujystė.

Kada pagalbos reikia skubiai?

❗ Vemiate krauju arba turiniu, primenančiu kavos tirščius.

❗ Išmatos juodos, lipnios, deguto pavidalo. 

❗ Staiga prasidėjo labai stiprus arba stiprus ir nepraeinantis pilvo skausmas.

Kituose serijos straipsniuose aptarsime dažnesnes skrandžio problemas, rūgšties vaidmenį ir tyrimus, padedančius suprasti, kas iš tiesų vyksta.