Skrandyje gaminama rūgštis (druskos rūgštis, HCl) yra tokia ypatinga bei svarbi, kad apie ją privalu pakalbėti atskirame straipsnyje. Ši rūgštis tokia stipri, kad gali ištirpdyti cinką ir geležį. Pačios skrandžio sienelės yra apsaugotos gleivių danga, kuri neleidžia rūgščiai pažeisti jautraus epitelio. Gleivinė nuolat atsinaujina kas 3-4 dienas ir tai yra pagrindinė apsauginė funkcija nuo agresyvios skrandyje vyraujančios terpės.

Skrandžio rūgštis naikina daugumą bakterijų ir virusų, patekusių su maistu, veikdama kaip natūrali apsauga nuo infekcijų. Kartu su seilėse esančiais apsauginiais faktoriais skrandžio rūgštis saugo organizmą nuo išorės pavojų. Ji padeda palaikyti sveiką žarnyno mikrobiomą, atsako už baltymų, tam tikrų vitaminų ir mineralų pasisavinimą. Skrandžio rūgštis stimuliuoja virškinimo procesus žarnyne, signalizuoja gaminti fermentus, skirtis tulžį, specifinius žarnyno hormonus.

Skrandžio rūgštis aktyvuoja pepsinogeną ir paverčia jį pepsinu. Pepsinas „pjausto” maistą į smulkesnes daleles tarsi atlikdamas blenderio funkciją. Jei po mėsos ar kitų baltymų produktų jaučiate sunkumo pojūtį, tai pirmas įspėjimas, kad skrandžio funkcija gali būti sutrikusi.

Optimalus skrandžio pH 1,5-3. Laikoma, kad pepsinas (fermentas, skaidantis baltymus) aktyviausias, kai pH apie 2. Tai yra labai labai rūgštu! Palyginimui:

• Automobilio akumuliatoriaus rūgštis (sieros rūgštis) – pH ~0,8
• Citrinų sultys – pH ~2
• Actas – pH ~2,5
• Druskos rūgštis (pramoninė forma) – pH ~1

Nenuostabu, kad žmonės, kuriems dėl vienokių ar kitokių priežasčių teisingai neužsidaro apatinis stemplės sfinkteris, pajaučia labai nemalonius pojūčius stemplėje ir burnoje.

Dažnai rūgščių kilimas, refliuksas klaidingai siejamas su padidėjusiu rūgštingumu. Iš tiesų, klinikinių, diagnozuotų padidėjusio rūgštingumo atvejų pasitaiko itin mažai. Dažniau tai nepagrįstai nuleista tezė, besiremianti tik į pojūtį stemplėje. Praktikoje problema būna visiškai atvirkštinė – sumažėjęs skrandžio rūgštingumas dar vadinamas hipochlorhidrija arba hipoacidine būkle.

Kodėl mažėja skrandžio rūgštingumas?

Pirmoji priežastis labai natūrali: amžius.

Gal pastebėjote tendenciją, kad vyresni žmonės vengia mėsos patiekalų? Jie intuityviai supranta ir klauso savo organizmo, kuris sako, jog tinkamai apdoroti baltymų nebegali. Strategija atrodytų logiška, nes nesuvirškinti baltymai organizmo imuninei sistemai LABAI grėsmingi!

Tuo pačiu ši strategija ir labai pavojinga, nes baltymai kūnui yra gyvybiškai svarbūs, o jų negaudamas organizmas gali pradėti „valgyti” pats save, naikindamas raumenis ir versdamas juos svarbesniais komponentais, pavyzdžiui, hormonais arba fermentais. Tinkamas skrandžio rūgštingumas – ne tik gera sveikata, bet ir puiki senėjimo prevencija, jei norite išlaikyti raumenyną, virškinimo trakto darbą, hormonų pusiausvyrą.

Beje, moterims senėjant skrandžio rūgštingumas gali mažėti intensyviau, nei vyrams. Laikoma, kad tai susiję su mažėjančiu estrogenų lygiu.

Kitos mažėjančio rūgštingumo priežastys:

🔹 Per mažai vandens. Tikslaus kiekio, kiek išgeerti reikia kiekvienam, nėra, bet trūkstant skysčių, kentės ir skrandžio rūgštingumas.

🔹 Cinko deficitas. Tai kritinis elementas skrandžio rūgšties gamybai.

🔹 Vitamino B1 ir druskos deficitai.

🔹 Ilgalaikis stresas. O taip, kaip gi be jo? Kartu su nemiga arba prastu miegu ši porelė sulaužo visą mūsų organizmą, nepritaikytą tokiems emociniams krūviams, kuriuos patiriame dabar.

🔹 H. Pylori infekcija. Bjauri, sunkiai nustatoma, dar sunkiau gydoma, bet ne visada su ja reikia kovoti, tik tais atvejais, kai ji aktyviai naikina jūsų skrandžio gleivines. Neapgalvotas švarinimasis, kai bakterija neaktyvi ir nekelia grėsmės gali turėti dar liūdnesnių pasekmių, nes gydymo schemoje naudojami rūgštingumą mažinantys vaistai. Apie Pylori pakalbėsime atskirai.

🔹 Uždegimai. Pavyzdžiui, gleivinės pažeidimai, atsirandantys dėl kokio nors produkto netoleravimo.

🔹 Chroniškos ligos, neuro-hormoninio reguliavimo sutrikimai, autoimuniniai procesai. Ypač stipriai šioje sferoje pasižymi skydliaukės hipotereozė bei autoimuninis tiroiditas. Suletėjusi skydliaukė pristabdo visas organizmo funkcijas, skrandžio rūgštingumas (ir visa virškinimo trakto veikla) – ne išimtis.

🔹 Intoksikacija sunkiaisiais metalais.

🔹 Dažnas antacidų ir protonų pompos blokatorių vartojimas. Tai omeprazol, nolpaza tipo vaistai, geriami be gydytojo paskyrimo (o kartais ir su juo) ilgiau, nei 3 mėnesiai. Dažnai jie naudojami H. Pylori gydymo protokoluose ir gali būti naudingi tada, kai vartojami atsakingai, su tikslu ir suprantant, kokia yra pradinė situacija. Tačiau jei jūs ant jų „sėdite“ nuolat ir tik jie padeda jums jaustis pakenčiamai, būtinai ieškokite problemos ištakų.

🔹 Dažnas nesteroidinių vaistų nuo uždegimų vartojimas.

Kokie pojūčiai gali signalizuoti, kad skrandžio rūgštingumas gali būti sumažėjęs?

• Diagnozuota GERL (retais atvejais ją gali lydėti ir padidėjęs rūgštingumas);
• Kyla rūgštys;
• Sausas liežuvis, atrodo, lyg jį degintų;
• Pavalgius pučia pilvą, atsirūgstama oru;
• Kaupiasi dujos;
• Persivalgymo ir persipildymo jausmas net po nedidelių porcijų;
• Prasčiau jaučiamas kvapas ir skonis, o COVID nesilankė;
• Niežulys išangėje;
• Silpni, trapūs nagai, slenka plaukai;
• Aknė, inkštirai, nors jūs seniai nebe paauglys ir hormonų išdykavimai turėtų būti užmiršti;
• Išsiplėtę kapiliarai ant veido;
• Nesuvirškinto maisto likučiai išmatose;
• Geležies, cinko, kalcio, B12 deficitai. Be gero skrandžio rūgštingumo jūs neįsisavinate šių medžiagų, o be kai kurių iš jų – nebus gero rūgštingumo.
• Osteoporozė (dėl kalcio deficito);
• Nuolatinės žarnyno infekcijos;
• Parazitozė;
• Alergijos, autoimuniniai atsakai, nes vystosi pralaidaus žarnyno sindromas;
• Chroniška kandidozė, disbiozė (ta pati istorija, kaip ir su parazitais);
• Depresija;
• Intoksikacija, puvimo procesai žarnyne, neįsisavina baltymai.

Sumažėjęs skrandžio rūgštingumas – ne tik nemalonūs pojūčiai. Su hipoacidoze siejama tam tikros ligos. Jei kažkas iš to jums diagnozuota, o priežastis vis dar neaiški, rekomenduoju pradėti paieškas nuo virškinamojo trakto.

• Egzema
• Seboreja
• Dilgėlinė
• Psoriazė
• Vitiligo
• Aknė, rožinė
• Astma
• Sisteminė vilkligė
• Miastenija
• Sjogreno sindromas
• Artritas
• Adisono liga
• Nespecifinis opinis kolitas.

Kaip diagnozuojamas sumažėjęs skrandžio rūgštingumas?

Patikimiausias sumažėjusį rūgštingumą atskleidžiantis tytimas – Skrandžio pH matavimas (24 valandų pH metrija). Per nosį į skrandį įvedamas plonas zondas su jutikliu, kuris visą parą matuoja pH lygį. Tai ne pats maloniausias tyrimas, kurio taip paprastai negausite, tačiau tik jis 100% patikimumu gali nustatyti, koks jūsų skrandžio rūgštingumas.

Kitas gana patikimas tyrimas – Gastroskopija su biopsija (endoskopinis tyrimas). Į stemplę ir skrandį įvedama lanksti kamera, kuri leidžia tiesiogiai apžiūrėti gleivinę. Gali būti paimtas skrandžio audinio mėginys rūgšties lygiui nustatyti. Šiuo tyrimu galima įvertinti tik rūgštingumą nevalgius. Pats endoskopas gali būti stimuliacija skrandžiui pradėti skirti rūgštį ir dėl to klaidingai rodyti padidėjusį rūgštingumą. Visgi tyrimas informatyvus norint aptikti gleivinės pakitimus, opas ar Helicobacter pylori bakteriją. Kaip ir 24 valandų pH-metrija tai gana invazyvinė ir nemaloni procedūra.

Gastropanel tyrimas netiesiogiai padeda įvertinti skrandžio gleivinės būklę ir skrandžio rūgštingumą. Tai neinvazinis metodas, galintis padėti nustatyti, ar skrandis gamina pakankamai rūgšties. Visgi šis tyrimas neparodo tikrojo pH skrandyje, be to, yra nepigus, jį reikia mokėti iššifruoti.

Namudinis Betaino HCl užkrovos testas (orientacinis metodas). Betaino-pepsinas yra skrandžio rūgštis, fermentas, naudojamas ir sumažėjusio rūgštingumo korekcijoje. Normoje, išgėrus bent vieną tabletę, jei jūsų rūgštingumas geras, jūs turėtumėte pajausti nemalonius deginimo, graužimo simptomus, šilumos pojūtį stemplėje. Jei jokių pojūčių nėra net po kelių tablečių, galima svarstyti apie sumažėjusį skrandžio rūgštingumą. Metodas nėra 100% tikslus, tik orientacinis.

LABAI PRAŠAU ŠIO METODO NETAIKYTI BE KONSULTACIJOS SU SPECIALISTU IR NEĮSITIKINUS, KAD JŪSŲ SKRANDYJE TIKRAI NĖRA GLEIVINIŲ PAŽEIDIMŲ, EROZIJŲ, OPŲ. PASEKMĖS GALI BŪTI LABAI SKAUSMINGOS!

Koprograma – pigus ir geras virškinimo trakto veiklos įvertinimo tyrimas. Visgi sumažėjusį skrandžio rūgštingumą koprograma ne visuomet geba nustatyti. Problemų galima įtarti, jei randama nesuvirškinto maisto likučių, baltymų, riebalų, raumenų skaidulų.

Šalutiniai simptomai: nuolatiniai geležies, vario, cinko, B12 deficitai, disbiozė, dažnos grybelinės ligos.

Burokėlių sulčių testas – dar vienas namudinis ir kliniškai nepatvirtintas metodas. Išgeriama 100 ml termiškai neapdorotų burokėlių sulčių. Jei šlapimo spalva nusidažo rausvai – galima įtarti skrandžio rūgštingumo sumažėjimą.

Skrandžio rūgštingumo sumažėjimo korekcija

Deja, stebuklingos viską sutvarkančios tabletės nėra. Pirmiausia teks pasistengti ir paprakaituoti keičiant įpročius. Pradėsime, žinoma, nuo atrodytų elementariausio, bet realybėje dažnao pamirštamo faktoriaus.

Kramtymas. Geras, lėtas, sistemingas. Tol, kol maistas taps košės konsistencijos ir beskonis. Neskubėkite peršokti šio punkto, ties juo pastringa apie 75% mano klientų, su kuriais dirbu individualiai. Kol neišmoksite kramtyti ir  neryti maisto, tol jokia žemiau sekanti rekomendacija nebus veiksminga, arba bus veiksminga tik kaip ramentas, lūžus abiems kojoms. Faktiškai, jei jūs pasiruošę prašokti šį patarimą, galite baigti skaityti ir gyventi taip, kaip iki šiol – su kylančiomis rūgštimis, sunkumo jausmu, besipučiančiu pilvu, uždegimais, autoimunijos rizika ir nepasisavindami gyvybiškai svarbių medžiagų. Tikiuosi, įtikinau, kad kramtyti – būtina. Jei kramtymo etapas sutvarkytas, galite skaityti toliau.

Suvaldykite stresą. Veikiant simpatinei nervų sistemai, virškinimo sistema išsijungia, nes jūs prievartaujate jos evoliucija paremtą mechanizmą: kai gresia pavojus – nevalgome. Taip turėtų būti. Todėl arba nevalgykite, arba mokykitės atsipalaidavimo mechanizmų, rekomenduoju visgi antrą būdą, nes nuolatinis stresas ir nevalgymas sveikatos nepridės.  Stresas ir simpatinė nervų sistema blokuoja virškinimo trakto veiklą. Nervų sistema turi būti parasimpatikoje, t.y atsipalaidavusi, kad gamintųsi virškinimui reikalingi skysčiai.

Streso lygio įvertinimui galite pastebėti, kaip gaminasi seilės? Ar neperdžiūvusi burna? Jei burna sausa – ženklas, kad įsijungusi simpatinė nervų sistema, virškinimo traktas nepasiruošęs priimti maisto. Jei negalite kąsnio nuryti be vandens, tikėtina, valgote beprasmiškai.

Jokiu būdu neskatinu vartoti alkoholinius gėrimus, tačiau žiūrėdama į seniau vyravusį įprotį aperityvą pakeisti taurele kokio nors tauraus gėrimo, galiu tik stebėtis, kaip mūsų protėviai intuityviai suprato organizmo niaunsus. Kartus skonis, stiprus alkoholis gali atpalaiduoti nervų sistemą, paruošti virškinimo traktą maistui – taip aktyvuojama smegeninė virškinimo dalis.

Kiti streso malšinimo būdai:

• Padėka, malda prieš valgį. Sąmoningai įvertinkite valgio tekstūrą, konsistenciją, kvapą, skonį. Malda, dėkingumas padeda susifokusuoti į čia ir dabar, nuraminti nervų sistemą.
• Virtuvė, maisto ritualas turi sietis su saugumu.
• Seilių skyrimąsi galima aktyvuoti sučiulpus kelis druskos kristalus.
• Citrinos sultys, obuolių sidro actas – rūgštumas provokuoja skrandžio sulčių sekreciją. Citrina (su minkštimu, geriausiai malta) + imbieras + druska – puikiai tonizuojantis bei virškinimą stimuliuojantis limodas.
• Kramtymas (įskaitant geros sudėties kramtomą gumą). Žandikaulių veikla stimuliuoja nervus vagus, aktyvuoja parasimpatinę nervų sistemą.

Pasitarus su gydytoju nutraukite skrandžio rūgštingumą slopinančių vaistų vartojimą (omeprazolis, nolplaza ir kt., antacidai). Jei šiuos vaistus vartojote savarankiškai – nutraukite taip pat savarankiškai. Kol jie jūsų kasdienybės dalis, tol jūs jausite visus „malonius” hipchlorhidrijos simptomus.

Prieš pradedant kelti skrandžio rūgštingumą, būtina pasirūpinti stemplės ir skrandžio gleivinėmis. Jau kalbėjome, kad gleivės (mucinas) – natūrali skrandžio epitelio apsauga nuo itin agresyvios rūgšties. Jei kada užsilašinote citrinos sulčių ant žaizdos, suprasite, ką patiria skrandis, jei bandote kelti rūgštingumą nepasirūpinę gleivinių sveikata. Sveika gleivinė regeneruojasi kas 3-5 dienas, tačiau negyjančios žaizdos, gleivinės atrofija yra signalai, kad organizmas negeba pagaminti sveikų ląstelių. Dažniausios to priežastys – autoimuniniai procesai, baltymų, riebalų ir būtinųjų medžiagų deficitai.

Gleivinių gydymui baltymus galima keisti kolagenu, sultiniais, amino rūgštimis. Mėsa nebus efektyviausias sprendimas, jei skrandžio rūgštingumas sumažėjęs, tačiau jos jokiais būdais nereikėtų atsisakyti. Svarbu ją tinkamai apdoroti ir gerai kramtyti.

Taip pat svarbu žinoti, kad baltymų virškinimo „kaina” – besisikiriantis amoniakas. Jei tyrimuose matomas padidėjęs šlapalas ir kreatininas, sultiniai, šaltiena gali skatinti jų augimą. Tokiu atveju galima vartoti kolageną arba amino rūgščių mišinį (lizinas, glutaminas, glicinas).

Rūgštingumo kėlimui galima pasitelkti:

Taurinas – kelia rūgštinguma, gerina regineraciją, stimuliuoja tulžies rūgščių sintezę, gerina mitochondrijų veiklą. Ši amino rūgštis teigiamai veikia visą virškinimo traktą. Pradėkite nuo 500 mg per parą 30 min prieš valgį. Galima palaipsniui didinti iki 1 g. Atsargiai, gali mažinti spaudimą.

Betaino-pepsinas (Betaine HCl) – skrandžio rūgšties fermentas. Preparatas turi būti vartojamas tik su specialisto priežiūra, nes gali sukelti rimtų pasekmių jį naudojant neteisingai arba esant opoms, erozijoms, žaizdoms.

Obuolių sidro actas arba citrinos sultys su šiltu vandeniu prieš kiekvieną valgį. Sužadina skrandžio veiklą, skatina rūgšties skyrimąsi.

Cinkas chelatine forma (15-25 mg) – kritinis elementas geram rūgštingumui. Vartojant cinko karnoziną galima nušauti du zuikius vienu šūviu: papildyti cinko atsargas bei gauti karnozino, reikalingo gleivinių regeneracijai.

Tinkamas vandens balansas. Jei išgeriate vos stiklinę per dieną, gero rūgštingumo tikėtis neverta.

Naminiai kaulų sultiniai gydo ir regeneruoja gleivines, padeda kilti rūgštingumui.

Rauginti produktai, kokybiška druska (nustokite jos bijoti), karčios žolės (rukola, bitkrėslė, kiaulpienių šaknys ir t.t.).

Žolelės ir augalai, turinčios teigiamą įtaką skrandžio rūgštingumui ir visai virškinimo sistemai: kietis,  čiobrelis,  raudonėlis,  pankolis,  kmynai,  mėta,  pastarnokas,  petražolės,  jonažolė,  kraujažolė,  gyslotis.

Kada negalima kelti rūgštingumo?

• Kai nesate tikri, kad jis iš tikrųjų sumažėjęs. Priminsiu, auksiniu tyrimo standartu laikoma paros pH-metrija.

• Kai diagnozuota H. Pylori – pati savaimė ši bakterija gali reikšti, kad rūgštingumas tiek sumažėjęs, tiek išlikęs normaliu.
• Kai atsiraugėjama rūgščiai. Šis simptomas gali indikuoti apatinio stemplės sfinkterio veiklos sutrikimus, dėl ko skrandžio turinys pakyla. Stimuliuojant skrandžio rūgšties sekreciją stemplės audiniai tik dar stipriau bus nudeginami. Pirmiausia reikia koreguoti sfinkterio disfunkcijos priežastis.
• Esant erozijoms, opoms stemplėje, skrandyje, dvylikapirštėje žarnoje. Rūgštingumo kėlimas blogins gyjimą ir provokuos skausmus.
• Jaučiant bet kokią neigiamą reakciją bandant pakelti rūgštingumą pavartojus obuolių actą, betainą, acidiną (degina, skauda, šilumos jausmas krūtinėje, kyla rūgštys).

⠀

Tokiais atvejais būtina pirmiausia pašalinti problemas ir dėmesį sutelkti į gleivinės regeneravimą.