Iš burnos sukramtytas maistas keliauja į stemplę – maždaug 25 cm ilgio raumeninį vamzdelį. Nors ši yra vertikalioje padėtyje, maistas joje juda ne krisdamas padrikai dėl gravitacijos jėgos, o yra stumiamas raumenų peristaltika. Net jei valgysite pakabinti aukštyn kojomis, ko nuoširdžiai nerekomenduoju, maistas vis tiek pasieks skrandį.

Stemplėje yra du sfinkteriai (raumeniai vožtuvai). Viršutinis skiria burną nuo stemplės, apatinis – stemplę nuo skrandžio. Fiziologiškai numatyta, kad atsiveriant apatiniam sfinkteriui šiek tiek rūgšties gali patekti į stemplę, tad kurį laiką susidoroti su tokiu iššūkiu ji gali dėl nuolat atsinaujinančios gleivinės.

Visgi iš esmės stemplės gleivinė nėra pritaikyta ilgalaikiams išbandymams rūgštimi. Blogai funkcionuojantis apatinis sfinkteris, nuolat stemplės gleivinę deginanti rūgštis sukelia nemažai problemų, prie kurių žmonės tiesiog prisitaiko ir nustoja kreipti dėmesio. Arba dar blogiau: savarankiškai, o kartais ir su sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijomis intensyviai gydo ne ligą, bet simptomą taip tik pablogindami situaciją.

Iš skrandžio į stemplę patenkanti rūgštis lemia GERL (gastroezofaginio refliukso ligą), buityje vadinamą tiesiog refliuksu. Būtent ją konvencinė medicina linkusi gydyti įvairiais rūgštingumo blokatoriais – dažniausiai naudojami antacidai arba protonų pompos inhibitoriai (Omeprazol, Nolplaza, Ezomeprazol) arba tiesiog soda. Kylanti rūgštis itin dažnai susijusi su apatinio sfinkterio tonuso atsipalaidavimu. Šis atsiranda dėl nepakankamos gastrino – hormono, skatinančio gaminanti skrandžio rūgštį, sekrecijos ir sumažėjusio skrandžio rūgštingumo. Išvertus iš anatomijos kalbos į lietuvių, tai reikštų, kad ne padidėjęs, o būtent sumažėjęs skrandžio rūgštingumas dažnai lemia blogai užsiveriantį sfinkterį ir juo kylančią bei deginančią rūgštį.

Labai svarbu suvokti, kad tokio tipo vaistai gydo simptomą – kylančios rūgšties pojūtį, tačiau neišsprendžia problemų ištakų. Kodėl skrandžio rūgštis tokia svarbi pakalbėsime sekančiose dalyse.

_{Sveikame virškinimo trakte visi esantys sfinkteriai veikia suderintai kaip šveicariško laikrodžio mechanizmas. Kai vienas ar kitas sfinkteris pradeda atsiverti ne laiku, jaučiama kylanti rūgštis, pūčia pilvą, skauda skrandį nuo persipildymo jausmo.}

Negydomas refliuksas sukelia labai rimtus stemplės pažeidimus – nudegimus, opas, Barretto stemplę ir gali progresuoti į onkologinį susirgimą.

Gniužulo jausmas stemplėje valgant ar po maisto gali rodyti skydliaukės sutrikimus (jei ji stipriai padidėja). Dažniausiai tai psichoemocinės situacijos pasekmė, kai spazmuojami raumenys (pvz. balso stygos).

Nuolatinis krenkštėjimas gali būti arba dėl tinimo (pavyzdžiui, skydliaukės hipotireozės kontekste) arba dėl besikaupiančių gleivių ir paburkusios gleivinės. Tinti gali ir patys sfinkteriai, tai dar viena priežastis, kodėl bus jaučiama kylanti rūgštis ir kita GERL simptomatika.

Du pagrindiniai stemplės sveikatą užtikrinantys faktoriai – sveikas jos audinys bei tvirtas ir gerai funkcionuojantys sfinkteriai. Kalbėdami apie antrąjį punktą turime vėl atsigręžti į kramtymą. Savo protokoluose, mokymuose, seminaruose ir konsultacijose dažnai kartoju: skrandis dantų neturi. Kuo stambesni gabalai į jį patenka, tuo ilgiau ir sunkiau jam tenka dirbti, tuo daugiau resursų iššvaistoma, tuo didesnė tikimybė, kad ilgainiui kentės gleivinės ir mažės rūgštingumas. Nesuvirškintas maistas žarnyne – bakterijų terpė. Pavyzdžiui, klostridijos itin mėgsta nesuvirškintus baltymus (labiausiai mėsą).

Bakterijų veiklos produktas yra dujos. Ir, patikėkite, labai realu, kad slėgis susikuria toks, jog pro apačią viskas išeiti negali. Spaudžiamas prievarčio sfinkteris, atskiriantis dvylikapirštę žarną nuo skrandžio, o vėliau, jei dujos pro tą užsklandą visgi patenka į skrandį, galiausiai jos atsiduria jūsų stemplėje. Štai jums ir atsirūgimas oru arba dar blogiau – tulžimi.

Atsirūgimas tulžimi gali būti siejamas ir su žarnyno nervų sistemos sutrikimais, įtakojančiais virškinimo trakto motorikos pokyčius (atbulinis tulžies užmetimas į stemplę).

Jei tinkamai nefunkcionuoja skrandis, maistas jame nevirškinamas ir per ilgai užsilaiko, raumeninis sfinkterio audinys gali persitempti ir praleidinėti maistą atgal. Nutukimas, ypač pilvo zonoje, taip pat gali skatinti GERL simptomus.

Beje, egzistuoja tokia sąvoka kaip funkcinis refliuksas: jaučiamas diskomfortas, bet į stemplę nepatenka rūgštis ir/arba maistas. Tyrimo metu nesimato stemplės pažeidimų (epitelio pažeidimų, patinimo, sudirgimo gleivinės). Tokia būklė dažniausiai būna streso, nervų sistemos veiklos sutrikimų pasekmė.